Anot VRM, apie situaciją ministeriją informavo Viešojo saugumo tarnybos vado pavaduotojas Arūnas Paulauskas, šiuo metu atliekantis tarnybos vado funkcijas. Išsiaiškinus pirmines chemikalų atsiradimo aplinkybes, nustatyta, jog šias chemines medžiagas dar 2000 metais Kauno prokuratūra perdavė saugoti ir vėliau sunaikinti.
Cheminės medžiagos buvo atvežtos kaip daiktiniai įrodymai, tiriant bylą dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis. Šio ikiteisminio tyrimo metu atliekant kratas buvo paimti įvairūs narkotikų gamyboje naudojami cheminiai reagentai, laboratoriniai įrenginiai, indai, kurie buvo saugomi tuometinio VRM 1-ojo pulko (dabar – VST Kauno padalinys) patalpose. Išnagrinėjus bylą jie turėjo būti sunaikinti.
Anot VRM, nors yra medžiagų sunaikinimo aktas, medžiagos nesunaikintos iki šiol.
Pirmąkart jos buvo aptiktos 2019 metų sausio 16 dieną apžiūrint VST Kauno padalinio statinius. Šiemet birželį revizuojant visą VST turtą aptikta, kad įvairūs cheminiai reagentai, laboratoriniai įrenginiai, indai paimti ikiteisminio tyrimo medžiagoje tebelaikomi VST sandėlyje.
VST kreipėsi į Generalinę prokuratūrą prašydama pradėti ikiteisminį tyrimą dėl dokumento suklastojimo ar disponavimo suklastotu dokumentu ir piktnaudžiavimo, nustatyti atsakingus asmenis bei užtikrinti, kad medžiagos būtų išgabentos iš Tarnybos teritorijos ir sunaikintos.
Generalinė prokuratūra BNS informavo, kad birželio 22-ąją buvo gautas VST skundas, jį Vilniaus apygardos prokuratūra jau kitą dieną persiuntė Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT) patikslinti informaciją ir priimti procesinį sprendimą.
„Šiuo metu pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas yra atliekami pranešimo patikslinimo veiksmai“, – BNS pranešė STT.
Pasak laikinojo VST vado A. Paulausko, revizavus visą VST turtą nustatyta, kad tarnyba disponuoja 42 tūkst. kvadratinių metrų patalpomis, iš kurių daugiau nei pusė prastos arba avarinės būklės.
Taip pat aptiktas nenaudojamas turistinis kemperis, kuris įformintas kaip vadavietė bei tarnybinis butas Palangoje, kurio naudojimo tvarka nėra tinkamai patvirtinta.
Anot VRM, įvertinus VST veiklos efektyvumą, matomi akivaizdūs darbo organizavimo ir efektyvaus turto valdymo trūkumai, administracinių gebėjimų stoka, modernių informacinių technologijų ir kitų darbo organizavimo įrankių trūkumas.
Kaip skelbiama pranešime, VST funkcijų peržiūra parodė, kad unikalių funkcijų tarnyba neatlieka, jos dubliuojamos kitų Lietuvos statutinių institucijų. Daugiausia, net šešias, VST vykdomas funkcijas vykdo Lietuvos policija.
Tarnyboje, pasak VRM, yra ir kitų problemų – neužimta trečdalis pareigybių, ilgus metus nebuvo sprendžiamas naujų pareigūnų pritraukimo ir paruošimo klausimas. Ministerijos duomenimis, naujausia VST darbuotojų apklausa, kurioje dalyvavo net 61 proc. pareigūnų, parodė, jog VST yra mažiausias pasitenkinimas darbu, lyginant su kitomis statutinėmis tarnybomis.
Vyriausybė neseniai pritarė Viešojo saugumo tarnybos integravimui į Lietuvos policiją. Anot VRM, siūlymas parengtas po išsamios situacijos analizės ir konsultacijų su viešojo ir nacionalinio saugumo ekspertais.
