Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė inicijavo ir su grupe Seimo narių įregistravo įstatymų pataisas, kuriomis siūloma nustatyti prievolę seksualinio pobūdžio nusikaltimus padariusiems asmenims per nustatytą laiką pranešti Valstybinei darbo inspekcijai apie darbo vietos pakeitimą.
Šiuo metu Baudžiamasis kodeksas numato įpareigojimą asmenims su įsigalėjusiu teismo nuosprendžiu dėl seksualinio pobūdžio nusikaltimo pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą policijai, tačiau nėra įpareigojimo tokiems asmenims pranešti apie darbo vietos pakeitimą.
Taip pat siūloma nustatyti baudžiamąją atsakomybę už pakartotinius tvirkinimo veiksmus daugiau nei vieno nepilnamečio atžvilgiu arba atliekamus ilgą laiko tarpą.
„Šiomis pataisomis siekiame atgrasyti nuo mėginimų seksualiai išnaudoti vaikus, tuo pačiu siunčiame aiškią žinią – atsakomybė už seksualinio pobūdžio nusikaltimus prieš vaikus – neišvengiama“, – pranešime cituojama pataisų iniciatorė Agnė Bilotaitė.
Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas draudžia asmenims, pripažintiems kaltais už seksualinio pobūdžio nusikaltimus, dirbti ar užsiimti savanoriška veikla paslaugas vaikams teikiančiose įstaigose, įmonėse ir organizacijose.
Tačiau, pasak pataisų iniciatorių, įstatyminis reglamentavimas palieka spragų, kuriomis gali naudotis ir naudojasi vaikų skriaudėjai. Pavyzdžiui, Baudžiamasis kodeksas nenumato baudžiamosios atsakomybės už ilgalaikį jaunesnio negu 16 metų vaiko tvirkinimą arba daugiau nei vieno nepilnamečio vaiko tvirkinimą.
Policijos departamento atlikta analizė parodė, kad pusėje 2022 metais vykdytų ikiteisminių tyrimų tvirkinamieji veiksmai nepilnamečio atžvilgiu buvo atliekami ilgiau negu tris mėnesius arba dviem ar daugiau asmenų.
„Už seksualinius nusikaltimus bausti asmenys kontroliuojami nepakankamai. Labai svarbu užkirsti kelius jiems dirbti su vaikais. Taip pat siekiame, kad darbdaviams, kurie nesilaiko numatytos darbo su vaikais apribojimų tvarkos išsiaiškinti dėl priimamo darbuotojo galimo teistumo, būtų numatyta administracinė atsakomybė. Deja, bet realybė rodo, kad vien paraginimo tai daryti neužtenka“, – teigia vienas iš pataisų iniciatorių Seimo socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Justas Džiugelis.
Darbdaviams, kurie netikrina informacijos apie asmens teistumą Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registre, siūloma nustatyti administracinę atsakomybę.
Viešumas, A. Bilotaitės manymu, taip pat gali tapti gera paskata įstaigoms atsakingiau rinktis darbuotojus darbui su vaikais, todėl dar šiemet VRM Informacijos ir ryšių departamentas pradės viešinti duomenis apie įstaigas, kurios kreipėsi dėl informacijos apie asmenų teistumą iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro.
