Laisva minutė ir griebiatės telefono? Pasirodo, naršymas gali būti ne toks ir nekaltas. 25-eri metai, 3 mėnesiai ir 5 dienos naršymo internete – daugiau nei trečdalį vidutinės savo gyvenimo trukmės lietuviai, skaičiuojama, praleis neatitraukdami akių nuo įvairių ekranų. Tą atskleidė virtualaus tinklo „NordVPN“ atliktas tyrimas. Paaiškėjo, kad lietuviai yra vieni pirmaujančių interneto vartotojų pasaulyje. Mus lenkia tik ispanai, prancūzai ir australai, kurie internete praleis po 27-28 metus per gyvenimą.
„Pirmaujame prieš lenkus, prieš britus, net gi prieš amerikiečius“, – sako „Nord Security“ atstovė Laura Tyrylytė.
Tyrimo rezultatai parodė, kad daugiau nei 56 valandas per savaitę lietuviai praleidžia skirtingose medijose, tačiau daugiausia laiko – 9 valandas ir 3 minutes skiria socialiniams tinklams. Kiek laiko naršydami praleidžia vilniečiai? Štai, ką jie sako:
„Aš tai pagaunu save, kad aš noriu pasižiūrėti į telefoną vis, bet reikia kovoti, nežiūrėti.“
„Valandą. – Per visą dieną tik valandą? – Taip, aš labai daug dirbu pakankamai, tai negaliu leisti, kad socialiniai tinklai įtakotų mano tikrąjį socialinį gyvenimą. Daugiau dramų yra realiam gyvenime. Internetinės dramos yra tuščios.“
„Tai čia jau kaip priklausomybė gaunasi kokia. Tu sėdi, nieko neveiki ir ką geriau padarysi tai įsijungsi telefoną, nors žinai, kad niekas neparašė, bet vis tiek paskrolinti reikės.“
„Bent jau Instagrame kartais būna ir po tris valandas, kas nėra smagu.“
Vieni patys naršo, kitiems tenka artimųjų prašyti, kad padėtų telefonus į šalį.
„Aš dažnai kitiems sakau. – Kad pritrūksta dėmesio? Visi telefonuose įlindę?- Taip, taip. – Ką sakot jiems? – Padėk telefoną, pabendraukim nu.“
„Mes su žmona visą laiką viens kitam sakom: aha, ir vėl, bet šiaip tai tikrai per daug nepiktnaudžiaujam.“
Tad jei girdite artimųjų priekaištus, kad per ilgai naršote, psichologai ragina sunerimti. Tyrimų duomenimis, neigiamos pasekmės atsiranda tuomet, kai žmogus skaitmeninėje erdvėje praleidžia daugiau nei 4–5 valandas per dieną.
„Tai gali privesti prie rimtų psichikos sutrikimų tokių kaip depresija, socialinis nerimas, socialinės fobijos“, – teigia medicinos psichologė psichoterapeutė Inesa Golubovskaja.
Ilgas lindėjimas prie ekranų ypač kenkia vaikams ir paaugliams.
„Esame turėję atvejį, kad vaikui tiek buvo svarbus virtualus gyvenimas, kad jis nustojo eiti į mokyklą. Jis teigė, kad nebenori gyventi, jeigu jam reikės eiti į mokyklą, dėl to, kad tai nebeturi reikšmės. Nebėra svarbu turėti merginą, nebėra svarbu turėti draugų, nes mergina pareikalaus per daug kaštų, kuriuos geriau jis panaudotų kompiuteriniams žaidimams“, – tęsia specialistė.
Per ilgas lindėjimas internete kenkia ne tik psichinei sveikatai, bet, anot mokslininkų, pažeidžia ir smegenis. Suprastėja atmintis, koncentracija, gebėjimas priimti sprendimus ar netgi mąstymas. Anot tyrimų, kad šios funkcijos susilpnėtų užtenka vos 15 minučių kasdien naršyti. Tiesa, skirtingiems žmonėms naršymas pažeidžia skirtingai.
„Rizika patirti neigiamus pokyčius yra būdingesnė žmonėms, kuriems yra būdingesnis neurotiškumas, kurie yra linkę labiau nerimauti, kurie pasižymi žemesne saviverte“, – tikina VU Gyvybės mokslų centro Biomokslų instituto doktorantė Dovilė Šimkutė.
Visgi smegenims galima padėti atliekant skaitmeninę detoksikaciją – tam tikram laikui atsisakyti telefonų ir kitų įrenginių. „Telia“ tyrimo duomenimis, tai yra išbandęs kas ketvirtas Lietuvos gyventojas. Beveik 70 procentų jų telefonus, kompiuterius ar televizorius buvo išjungę nuo vienos iki trijų dienų, o ilgesnę nei savaitės skaitmeninę detoksikaciją išbandė dešimtadalis:
„Išbandyta. Jo, išbandyta. Patiko. Taip kažkaip labai daug laisvo atsiranda. Supranti, kad ir be to yra gražus gyvenimas. Tada išeini į lauką, pasivaikštai, gamta. Tikrai naudinga.“
„Iki 15 minučių. – Tik 15 minučių per dieną? – Aš sau laikmatį nusistačius.“
„Vienas iš požymių lemiančių, kad vystosi priklausomybė ir yra būtent tai, kad žmogus nebekontroliuoja laiko praleidžiamo prie kompiuterio“, – aiškina I. Golubovskaja.
Nors ilgas lindėjimas internete oficialiai kol kas nėra priskirtas prie tokių priklausomybių kaip alkoholis, rūkymas ar azartiniai žaidimai, mokslininkai sako, kad žmonės nekontroliuojamai leidžiantys laiką internete turėtų kreiptis pagalbos.
