Nuo 2019-ųjų techninio direktoriaus pareigas ėjo belgas Patrickas De Wilde, vėliau futbolo sraigtus mūsų šalyje sukiojo vokietis Reinholdas Breu, tačiau su abiem specialistais LFF atsisveikino dėl gan problematiškų vyrų charakterio savybių.
Dabar Lietuvos futbolo pagrindinius reikalus kuruos vietinis specialistas – D. Šemberas, nors tarp galimų R. Breu įpėdinių garsiausiai futbolo užkulisiuose buvo minimos kitos pavardės. Realiausiais pretendentais perimti šį postą vadinti kartu su vokiečiu dirbęs buvęs futbolininkas Deimantas Bička ir Edgaro Jankausko asistentas vyrų rinktinėje Marius Babravičius.
46-erių vilnietis net 16 savo karjeros metų nuo 1998-ųjų praleido Rusijos klubuose, o karjerą užbaigė Vilniaus „Žalgiryje“. Lietuvos rinktinėje 1996-2013 metais saugas sužaidė 82 rungtynes.
2005-siais D. Šemberas buvo renkamas geriausiu Lietuvos futbolininku.
Nuo 2018-ųjų buvęs futbolininkas pats darbavosi Vilniaus „Žalgirio“ klube, kur užėmė sporto operacijų direktoriaus pareigas, tačiau etapas baigėsi neprabėgus dvejiems metams. Vėliau jis ėjo Vilniaus regiono futbolo sąjungos (VRFS) vadovo pareigas, turėjo vietą ir LFF Vykdomajame komitete.
Kol D. Šemberas yra ir VK narys, su juo bus sudaryta paslaugų teikimo sutartis, mat pagal įstatus vienas žmogus negali ir dirbti federacijoje, ir būti Vykdomajame komitete.
„Apie revoliucijas nekalbame, eisime evoliuciniu keliu, – žadėjo D. Šemberas. – Išlaikysime gerų darbų tęstinumą, idėjų turiu, bet plačiau apie tai kalbėsime sausio mėnesį.“
„Norėčiau galėti pažadėti, kad Lietuvos futbolo rinktinė bus reitinge ten, kur buvome, atrodo, 2008-siais, tuomet buvome 37-oje vietoje. Norėtųsi duoti tokį pažadą, bet tą daryti sunku. Kelias iki ten ilgas. O kad galime ten būti, esame patys įrodę. Tikriausiai reikia daugiau tikėjimo, pastangų, atsidavimo. Mes galim. Mes ten buvome, žinome, kad tai realu. Gal kažkas sakys, kad nerealu, bet ten jau buvome, reiškia, kad galima“, – teigė buvęs futbolininkas.
„Smagu, kad Deividas patikėjo šia federacijos komanda, Vykdomuoju komitetu. Smagu, kad VK pareiškė visapusišką pasitikėjimą, vienintelis narys nedalyvavo posėdyje dėl asmeninių priežasčių, visi kiti 14, neįskaitant Deivido, kuris susilaikė ir už save nebalsavo, patvirtino šią kandidatūrą. Bus nelengvas periodas, nelengva užduotis, bet ji bus paprastesnė nei iki šiol dirbusiems techniniams direktoriams, nes tuo metu federacija išgyveno perversmą, reikėjo atlikti didelius pakeitimus: atsirado sertifikavimas, trenerių rengimo perikvalifikavimas“, – kalbėjo LFF prezidentas Edgaras Stankevičius.
Jis neslėpė, jog pokalbiuose anksčiau buvo minimos ir kitų lietuvių pavardės.
„Neatmetu, kad ir jų laikas kažkada ateis, bet, įvertinus politinę aplinką, Vykdomojo komiteto palaikymą... Norėjosi lietuvio, norėjosi žmogaus su didžiausiu įmanomu autoritetu šalia savęs, Deividas turi šias savybes, – teigė LFF vadovas. – Imponavo man ir vadybinė patirtis, ketveri metai praleisti vadovaujant verslui – ten taip pat susiduriama su nuo tavęs nepriklausančiais iššūkiais. Norėjosi vadybinės, žmogiškosios patirties, mūsų rinkos ir padėties žinojimo. Norėjosi, kad mūsų bendruomenė nebūtų menkinama, žeminama. Pagaliau galėsime kalbėti lietuviškai ir vienas kitą suprasti, gal ta anglų kalba vienoje ar kitoje vietoje buvo neteisingai suprantama, gal vokiečiai kiek kitaip įpratę kalbėti.“
E. Stankevičius į vokiečio pusę metė ir daugiau pipirų.
„Tai neeilinė asmenybė su neeiliniu charakteriu, kultūriniai skirtumai dideli, bet gal aš nenurašyčiau visko per asmeninę prizmę, – dėstė E. Stankevičius. – Paklausius žiniasklaidos kai kurių atstovų, atrodo, kad federacija priėmė sprendimą tik dėl to, kad jis aikštinga persona. Ne. Noras yra turėti Lietuvos specialistą, kuris mus suprastų. Atvirai pasakius, komunikacijos su akademijomis, Vykdomuoju komitetu pasigedome. Dėl to VK ne kartą buvo keltas klausimas dėl to, kad reikia lietuvio. Taip, savęs aukštinimo ir mūsų menkinimo savybės irgi prisidėjo prie visko. Suprantame savo situaciją, žinome, kad esame antrajame šimtuke FIFA reitinge. Noras yra grįžti į šimtuką, bet tai nepasidaro per vieną ar du sezonus, net jei jie yra labai sėkmingi. Kitas dalykas, man nepatiko jo (R. Breu – aut. past.) blaškymasis – jei antrų darbo metų pabaigoje jis sakė „ieškokite naujo direktoriaus, nematau čia savo ateities“, o tuomet staiga trečių metų viduryje atsiranda požiūris, kad „noriu likti Lietuvoje ir kalbame apie trejų metų naują sutartį.“
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!