Nedarbas Lietuvoje tebėra didelė ir kol kas sunkiai sprendžiama socialinė problema, o baimė likti be pragyvenimo šaltinio dažnai verčia darbuotojus taikstytis su vergiškais darbdavių reikalavimais ir minimalaus darbo užmokesčio nesiekiančiais atlyginimais.
Vergovė provincijos siuvykloje
Į naujienų portalą Balsas.lt kreipėsi skaitytojas, nutaręs netylėti apie darbdavio elgesį ir įstatymus pažeidžiančią įmonės finansinę politiką. Laiške skaitytojas rašė: „Šalčininkų rajone Eišiškių miestelyje veikianti siuvimo įmonė UAB „Eisiga“ daugeliui šio ir kaimyninio rajono darbingo amžiaus žmonių sunkmečiu atrodė tikras išsigelbėjimas, nes čia buvo pasiūlyta nemažai darbo vietų, o darbuotojams iš gretimo rajono net sudarytos sąlygos vykti į darbą ir iš jo. Deja, jau kurį laiką tarp įmonės vadovo ir darbuotojų tvyro įtampa, mat darbo įkainiai sumažinti taip, kad už 1,5 mėnesio darbo siuvėja neuždirba net minimalaus atlyginimo. Įmonėje yra darbuotojų, kurie iš viso per 1,5 mėnesio sugebėjo uždirbti vos daugiau nei 400 litų. Įmonės vadovas dažnai verčia darbuotojus rašyti nemokamų atostogų prašymus ir taip „užkamšomos“ buhalterijos finansinės spragos.“
Skaitytojo teigimu, įmonės vadovo pasiteisinimai apie nuolatinį pinigų stygių darbuotojams sunkiai suprantami, mat užsakymų netenka laukti, o produkcijos kainos kalba pačios už save: siuvėja už lininę suknelę, kuri atsidurs drabužių parduotuvėje Prancūzijoje gauna 8 litus, o pati suknelė išvežama iš siuvyklos jau būna įkainota 99 eurais.
„Dar vienas dalykas – vokeliai. Nuslėpdamas dalį pajamų įmonės vadovas ne tik pažeidžia įstatymą, bet ir apvagia savo darbuotojus tiesiogine šio žodžio prasme, nes jų turinys neatitinka realiai uždirbtos sumos: atlyginimo dydis – pagal „akių grožį“, – laiške rašė skaitytojas.
Siuvyklos vadovas: problemų su darbo inspekcija neturime
Naujienų portalas Balsas.lt susisiekė UAB „Eisiga“ vadovo Rišardas Počobutas. Į klausimą, ar sunku surasti įmonėms darbuotojų, pašnekovas atsakė: „Nelabai, dirbame su užsienio šalimis. Šiuo metu siuvimo įmonėje dirba apie 150 darbuotojų.“
Paklaustas, ar dažna darbuotojų kaita įmonėje, pašnekovas pripažino, kad darbuotojai keičiasi dažnai, bet šio reiškinio priežasčių teigė nežinantis.
R. Počobutas prisipažino, kad įmonė negali pasiūlyti darbuotojams konkurencingo atlyginimo, bet paklaustas, ar yra buvę atvejų, kad darbuotojų darbo užmokestis nesiektų minimalaus atlyginimo sumos, pašnekovas sakė: „Nežinau ką jums atsakyti, žinote kaip būna, darbo yra – dirbam, nėra – tuomet nėra. Šie metai dar tik prasidėjo, tad sunku spręsti, kaip bus, 2011-ieji buvo labai geri metai.“
Į klausimą, ar informacija, kad įmonėje vykdoma juodoji buhalterija yra teisinga, pašnekovas atsakė: „Netiesa, atlyginimas mokamas kiekvieną mėnesį, oficialiai ir jokių problemų su darbo inspekcija.“
Gresia piniginės baudos
Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininkas Marius Žemgulis, komentuodamas situaciją teigė: „Įvairių verslo šakų įmonės, kurių darbuotojams mokami maži atlyginimai, vertinamos kaip rizikingos, atlyginimus ar dalį jų galinčios mokėti vokelyje, todėl jos nuolat stebimos, jų vadovams rašomi laiškai, vadovai kviečiami į pokalbius, o pačios rizikingiausios įmonės atrenkamos kontrolės veiksmams. VMI dar 2006 m. birželio 5 d. įsteigė pasitikėjimo telefoną 1882, kuriuo gyventojai kviečiami pranešti apie mokamus „vokeliuose“ atlyginimus bei kitus mokestinius pažeidimus.“
Anot specialisto, šešėlinę buhalteriją vykdančios įmonės vadovui už nustatytus darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo pažeidimus gresia administracinė atsakomybė, įmonei apskaičiuojami nesumokėti mokesčiai, o už atlyginimus „vokeliuose“ darbdaviai ar jų įgalioti asmenys gali būti baudžiami iki 20 tūkst. litų bauda.
Siuvykla tikrinta nebuvo
Paklaustas, ar dažnai VMI specialistai sulaukia panašaus pobūdžio skundų iš darbuotojų, M. Žemgulis sakė: „Iš viso iki 2011 metų lapkričio 30 d. jau sulaukta 12700 informacinių pranešimų apie mokestinius pažeidimus, iš jų 5141 gauti apie galimai mokamą darbo užmokestį „vokeliuose“. VMI atliktų kontrolės veiksmų metu nustatė, kad nesąžiningi darbdaviai išmokėjo per 15 mln. litų neapskaityto darbo užmokesčio, o po atliktų patikrinimų pagal pasitikėjimo telefonu gautą informaciją, verslininkai už įvairius mokestinius pažeidimus į valstybės biudžetą privalėjo sumokėti daugiau nei 48 mln. litų mokesčių, baudų ir delspinigių. 2011 m., palyginti su 2010 m., gyventojų pranešimų skaičius išaugo 15 proc.“
Kalbėdamas apie tai, kaip elgtis į tokią situaciją patekusiems darbuotojams, pašnekovas minėjo, kad šie apie mokestinius pažeidimus pranešti gali paskambinę VMI pasitikėjimo telefonu 1882, užpildę anketą VMI interneto svetainėje www.vmi.lt arba apsilankę Mokesčių inspekcijoje.
VMI specialistų teigimu, dėl darbo užmokesčio mokėjimo įmonė UAB „Eisiga“ tikrinta nebuvo.
VDI darbo ginčų nenagrinėja
Naujienų portalas Balsas.lt domėjosi, kuo darbuotojams, ginantiems savo interesus, gali padėti valstybinės darbo inspekcijos specialistai (VDI).
Anot kalbintų specialistų, VDI pagal kompetenciją vykdo darbo įstatymų pažeidimų kontrolę ir prevenciją, t.y. pagal asmenų prašymus atlieka tyrimą ir vertina, ar konkrečiu atveju yra darbo įstatymų pažeidimai, ar ne. Tyrimo metu nustačius pažeidimus, darbdavio atžvilgiu taikoma administracinė atsakomybė, teikiami reikalavimai pašalinti tokius pažeidimus.
„Gindami savo teises, darbuotojai visada gali kreiptis į teritorinius VDI skyrius dėl tyrimo inicijavimo.Vertėtų pažymėti, kad VDI šiuo metu nenagrinėja darbo ginčų (tokio galimo ginčo požymius skaitytojo pastebėjimuose būtų galima įžvelgti), tačiau visada pataria kaip veikti vienoje ar kitoje situacijoje, teikia teisines konsultacijas. Kaip konkrečiai pasielgti, kur ir kokio pobūdžio prašymą pateikti, kokios VDI kompetencijos ribos prašymo tyrimo dalyko atžvilgiu, visada galima sužinoti bendruoju konsultacijų telefonu Vilniuje (8 5) 213 9772“, – teigė VDI atstovai.
Darbuotojai vis dažniau patys kreipiasi į darbo inspekciją
Apie tai, kokia atsakomybė gresia darbdaviui už tokius veiksmus kaip privalomos nemokamos atostogos ir pan., VDI specialistai sakė: „Už darbo įstatymų, darbų saugos ir darbo higienos norminių aktų pažeidimus darbdaviams gali būti skiriama piniginė bauda nuo penkių šimtų iki penkių tūkstančių litų. Tokio pat dydžio bauda darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims gali būti skiriama ir už darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos, nustatytos Lietuvos Respublikos darbo kodekse, kolektyvinėje arba darbo sutartyje, pažeidimus. Primintina, kad VDI nagrinėja tokias bylas tik tuo atveju, jei šiuose darbo teisiniuose santykiuose nėra darbo ginčų požymių.“
Į klausimą, ar dažnai kreipiasi į darbo inspekciją patys darbuotojai, kalbinti specialistai sakė: „Darbuotojai gana dažnai kreipiasi į VDI dėl darbo užmokesčio mokėjimo pažeidimų, t. y., jo nemokėjimo. Pavyzdžiui, 2011 m. VDI iš viso gavo 7483 skundus ir pranešimus, kuriuose buvo keliama 11056 klausimų dėl galimų darbo įstatymų pažeidimų, tarp jų dėl darbo apmokėjimo – 3610 (33 proc.). Pastebėta, kad dažnai darbuotojai, kreipdamiesi į VDI, nori išsaugoti anonimiškumą, nes bijo prarasti darbą. Čia pabrėžtina, kad VDI visais atvejais gina pareiškėjų interesus ir išlaiko anonimiškumą, jei to pageidauja skundą pateikęs asmuo, o tyrimo konfidencialumo užtikrinimas VDI įstatymu nustatytas kaip besąlyginė pareiga. Kita vertus, VDI stebi tendenciją, kad ten, kur veikia teisėti darbuotojų atstovai – profesinės sąjungos, darbuotojų teisės pažeidinėjamos mažiau“, – teigė VDI specialistai.
Naujienų portalas Balsas.lt dėkoja skaitytojui už naujieną, norėdami atsiųsti naujieną, tai galite padaryti čia.
