Nors Lietuvos mokyklos kartais keiksnojamos už tai, kad dėl lėšų stygiaus negali aprūpinti visų moksleivių reikiamais vadovėliais, pasitaiko ir išimčių, mat vienos sostinės mokyklų moksleiviai pamokų metu vietoje įprastų knygų gali naudotis moderniais plančetinais kompiuteriais. Nors toks mokymosi būdas ir skatina jaunuolių domėjimąsi naujosiomis technologijomis bei jų taikymu ugdymo procese ar suteikia daugiau galimybių, yra ir kita medalio pusė – ar tokia inovacija nekenkia moksleivių sveikatai?
Naujienų portalas „Balsas.lt“ sulaukė pasipiktinusios skaitytojos laiško, kuriame ji teigė, kad tokie eksperimentai su vaikais yra abejotini, o tėvai ir visuomenė nėra pakankamai informuoti apie galimas pasekmes mokinių sveikatai.
Moksleiviai – bandomieji triušiai?
Laiške skaitytoja rašė: „Vilniaus Žemynos gimnazijos moksleiviai privačių bendrovių iniciatyva tampa bandomosiomis laboratorinėmis žiurkėmis - testuoja skaitmeninio mokymosi būdą. Iki mokslo metų pabaigos 10-11 klasių mokiniai fizikos pamokose naudosis planšetėmis, specialiai parengtomis interaktyviomis mokymo priemonėmis ir skaitmeniniais vadovėliais. Privačių kompanijų inicijuotu ir finansuotu projektu siekiama pademonstruoti, kaip informacinės technologijos gali padėti efektyviau mokyti vaikus.
Ar bandomieji moksleiviai ir jų tėvai gavo pilną informaciją, kaip testuojamos – bevielio ryšio WiFi principu veikiančios – technologijos gali paveikti sveikatą? Ar bus matuojama, kokią apšvitą patiria klasėje moksleiviai? Ar vaikai ir jų tėvai įspėti ir žino apie galimą specifinę riziką, naudojant mikrobangas skleidžiančius prietaisus? Ar eksperimentą stebės gydytojai, specialistai? Kokie? Juk jei testuoti, tai būtina testuoti viską, tame tarpe ir įtaką sveikatai, nes mokslininkai vis garsiau kalba apie pavojų ir reikalauja nuo poveikio apsaugoti bent jaunimą – mūsų ateitį“
Ar pažangiosios technologijos kenkia sveikatai?
Anot skaitytojos, nesenai Ispanijoje atliktas nešiojamų kompiuterių su WiFi tyrimas rodo, kad ateityje norintys turėti vaikų neturėtų naudotis nešiojamais kompiuteriais, nes gali pakenkti savo vaisingumui, o rusų atliktas tyrimas rodo vaikų, nuolat patiriančių spinduliuotės poveikį, mokymosi sutrikimus, trumpalaikės ir semantinės atminties rodiklių sumažėjimą bei padidėjusį nuovargį.
„Įvairiose šalyse atliktų tyrimų metu nustatyta, kad yra žmonių, jautrių elektromagnetiniams laukams. Pavyzdžiui, netolimoje Vokietijoje tokių žmonių rasta 8 proc., Šveicarijoje – 5 proc. Švedijoje – 3 proc. Lietuvoje tokie tyrimai neatlikti, todėl tik galima spėti, kad ir iš 129 moksleivių, dalyvaujančių naujo mokymosi būdo testavime, tam tikra dalis vaikų gali pajusti elektrojautrumo simptomus: galvos skausmą, svaigimą, pykinimą, atminties praradimą, nerimą, depresiją, raumenų spazmus, dirglumą, nuovargį, širdies ritmo sutrikimus, kraujospūdžio pakitimus, odos niežtėjimą. Tai neatsiranda per vieną dieną, gali praeiti mėnesiai. Kas susies tų simptomų atsiradimą su poveikiu? Ką teks daryti tokiam, elektrojautriam, moksleiviui ? Keisti mokyklą? Bet juk kiekvienas vaikas turi teisę į saugią mokyklą!“ – rašė skaitytoja.
Moteris piktinosi, kad Lietuvoje moksleivių sveikata nėra tinkamai rūpinamasi: „Čia Lietuva – čia mokslo žinios negalioja, verslo interesai svarbesni už sveikatą, Sveikatos apsaugos ministerijai vadovauja ne medikai, o vaikų panaudojimas naujų, neišbandytų dėl poveikio sveikatai, technologijų bandymams nieko nedomina. Ir atsakomybę prisiimt nebus kam, jei šitie, naujas technologijas išbandantys mokiniai susidurs su sveikatos problemomis dabar ar ateityje. Belieka tikėtis, kad kokios privačios bendrovės nesugalvos su vaikais išbandyti dar ko nors“, – laiške teigė moteris.
Mokyklos vadovė: mokinių sveikata – svarbiausia
Vilniaus Žemynos gimnazijos vadovė Rūta Krasauskienė, komentuodama skaitytojos pastebėjimus, sakė: „Mūsų gimnazija buvo atrinkta dalyvauti projekte, prie kurio dirba keletas partnerių. Projektas pradėtas įgyvendinti lapkričio 7 dieną ir truks iki gegužės 4 dienos. 10-11 klasių mokiniai fizikos pamokose naudojasi plančetiniais kompiuteriais. Mokiniams suteiktos galimybės naudotis elektroniniais vadovėliais ir kita mokomaja medžiaga. Šis projektas atkleidžia, kaip galima paįvairinti pamokas, naudojantis naujosiomis technologijomis.“
Pašnekovės teigimu, vaikų sveikata yra pats svarbiausias dalykas ir kompiuterių gamintojai tai suvokia, todėl atsako už savo produkto saugumą. „Šie kompiuteriai nėra naudojami visą laiką ir jais naudojasi tik dalis mokinių“, – kalbėjo mokyklos vadovė ir pridūrė, kad iš moksleivių tėvų nėra sulaukusi skundų dėl šio projekto, be to, moksleivių tėvai buvo apie jį informuoti dar šiam neprasidėjus.
Imunologas: trūksta mokslinių tyrimų
Lietuvos imunologų draugijos pirmininko pavaduotojas dr. Mykolas Mauricas, komentuodamas situaciją, kalbėjo: „Kol kas Lietuvoje nėra atlikta naujų tyrimų, kurie galėtų pagrįsti tokius spėjimus, o kitose šalyse atliekami tyrimai yra gana prieštaringi. Situacija panaši, kaip su kavos ar arbatos gėrimu – 50 metų gerti kavą sveika, o paskui tai tai tampa kenksmingu sveikatai produktu. Kiek man teko domėtis, esama atliktų tyrimų su gyvūnais. Mokslininkai, tyrę jų reakcijas į elektromagnetinį lauką, palikdavo juos šalia prietaisų, skleidžiančių elektromagnetines bangas. Tyrimų rezultatai parodė, kad dalies gyvūnų savijauta šiek tiek keitėsi. Kalbant apie naujųjų technologijų vartojimą mokymosi sferoje, svarbu nepamiršti ir kito negatyvaus faktoriaus: kai moksleiviams pateikiama susisteminta elektroninė informacija, prarandamas tam tikras žmogiškasis ryšys, nukenčia bendravimas, tad ankstyvas pratinimas prie pažangiųjų technologijų ne visuomet yra tik teigiamas dalykas“.
Pašnekovas prisipažino, kad jo aplinkoje esama žmonių, kurie ketegoriškai nusistatę prieš mobiliuosius telefonus ir kitus elektromagnetinį lauką skleidžiančius prietaisus bei vengia jais naudotis, o į klausimą, ką daryti žmogui, kuris nori atsiriboti nuo jį supančio magnetinio lauko, M. Mauricas atsakė, kad tokiu atveju reiktų išjungti elektros energiją.
Imunologo teigimu, šiuo metu labai trūksta tyrimų, susijusių su naujųjų technologijų poveikiu žmogaus seikatai, o gamintojai dažnai vengia nurodyti tikrąjį savo gaminių spinduliuotės intensyvumą.
Jautrumo elektromagnetiniams laukams pasekmės
2011 m. vasario 3 d. moksliniame žurnale „Reviews on Environmental Health“ buvo išspausdintas mokslininkų pranešimas, kuriuo buvo reikalaujama reikšmingai sumažinti elektros linijų ir telekomunikacijų technologijų, įskaitant mobilaus ryšio telefonus ir bevieles technologijas, elektromagnetinės spinduliuotės apšvitos apribojimus.
Straipsnyje pateikiama ir daugiau jautrumo elektromagnetiniam laukui indikacijų: „Elektromagnetinis laukas gali pažeisti akis, sukelti leukemiją, smegenų auglius, reprodukcinės sistemos pakenkimus. Dirbantiems nuolatinių elektromagnetinių laukų aplinkoje gali būti dažnesni širdies kraujagyslių ir imuninės sistemos bei kvėpavimo organų funkciniai pakitimai. Priklausomai nuo elektromagnetinės spinduliuotės intensyvumo ir trukmės gali išsivystyti ūminiai ir lėtiniai organizmo pakitimai. Melatonino sintezės pasikeitimai gali sukelti depresiją, bioritmų sutrikimus, netgi padidintą riziką susirgti vėžiu (manoma, kad melatoninas turi įtakos žmogaus imuninei sistemai). Pastarųjų metų daugelio šalių mokslininkų tyrimų rezultatai rodo, kad žemo dažnio ir didelės energijos elektromagnetinė radiacija veikia kancerogeniškai, t. y. sukelia vėžį.“
Anot mokslininkų, didėjant buityje ir darbe naudojamų elektros prietaisų skaičiui, atsirado žmonių, besiskundžiančių specifiniais negalavimais, susijusiais su „elektros smogu“. „Atsirado nauja padidinto jautrumo (hiperjautrumo) rūšis – jautrumas elektromagnetiniams laukams. Manoma, kad elektromagnetiniai laukai veikia ląstelių lygmenyje, galbūt kartu su kitais veiksniais – cheminių medžiagų skleidžiamais garais (pavyzdžiui, polimeriniai prietaisų komponentai), ugniai atspariomis detalėmis ir pan. Pirmiausia imuninės sistemos ląstelių pokyčiai buvo užregistruoti pas žmones, dirbančius televizijos monitorių aplinkoje. Jie turėdavo įvairių odos problemų. Imunohistocheminiais metodais, panaudojant įvairius imuninius serumus prieš ląstelinius ir neurocheminius žymenis, buvo įrodyta, kad žemo dažnio elektromagnetiniai laukai skatina somatostatinui jautrių dendritinių ląstelių ir histaminu užpildytų putliųjų ląstelių kaupimąsi odoje“. – teigiama publikacijoje.
Dėkojame skaitytojai už atsiųstą naujieną, o norėdami atsiųsti savo naujieną, tai galite padaryti čia.
