Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija patvirtina – skundų dėl tiesioginės rinkodaros telefonu ar elektroniniu paštu pastaruoju metu padaugėjo. O Lietuvos bankas (LB) informavo, kad viena iš besireklamuojančių bendrovių net neturi teisės teikti Lietuvoje vartojimo kredito tarpininkavimo paslaugas.
Siūlo paslaugas, kurių neprašė
„Nesinaudojau ir tikiuosi, nereikės naudotis greituosius kreditus teikiančių bendrovių paslaugomis. Tačiau nesuprantu, kodėl jos siūlo man savo paslaugas neprašomos“, – savo laiške redakcijai rašo vilnietė, pastarosiomis dienomis telefonu sulaukusi vienos bendrovės žinutės, kviečiančios pasinaudoti jos paslaugomis.
„Naujiena Lietuvoje. Visiems prieinamos ir pigios paskolos. Nepraleisk progos, pasinaudok akcija“, – rašoma sms žinutėje, kurią persiuntė Aurelija K. (vardas pakeistas – red. past.). Žinutėje nurodytas ir šias paslaugas teikiančios įmonės interneto svetainės adresas.
Kita pasipiktinusi skaitytoja atsiuntė atvirlaiškį, kurį šiomis dienomis rado savo pašto dėžutėje.
„Iš pirmo žvilgsnio jame pateikta informacija kviečia dalyvauti kažkokioje loterijoje. Tačiau nutrynusi apsauginį sluoksnį dešinėje atvirlaiškio pusėje pamačiau, kad tai – greituosius kreditus teikiančios bendrovės reklama, kurioje žadama, kad laimingiesiems gali būti sugrąžinta net 100 proc. palūkanų. Tačiau visi žinome, kad galimybė laimėti bet kokiose loterijose labai menka, o palūkanos – milžiniškos“, – praneša Ilona M. (vardas pakeistas – red. past.).
Ji pastebi, kad atvirlaiškyje pateiktame pavyzdyje nurodoma, jog pasiskolinus, tarkime 500 eurų, loterijos laimėtojui žadama sugrąžinti net 228 eurus palūkanų. „Suma viliojanti, todėl manau, kad gali būti ir susigundžiusių, bet kai pasiskolinus kiek daugiau negu 1700 litų (500 eurų), teks atiduoti beveik 2700 litų (per 780 eurų), ne vieną skolininką, manau, ištiks šokas“, – rašo Ilona M.
Paslaugų teikėjai problemų neįžvelgia
Atvirlaiškiu paslaugas išbandyti kviečiančios bendrovės „Provident Polska S.A.“ filialas Lietuvoje į naujienų portalo klausimus atsakė raštu.
„Provident Finansai“ marketingo vadovė Dovilė Krinickienė rašo, kad gyventojų gauti atvirlaiškiai – „tai originalesnės formos reklaminė skrajutė, kuri yra mėtoma į gyventojų pašto dėžutes“, o pagal reklamos įstatymą „skrajutės nemetamos į tas pašto dėžutes, ant kurių yra užrašas „nepageidauju gauti reklamos“ ir panašaus turinio užrašai“.
Paaiškinusi, kad „šios reklaminės skrajutės tikslas – atkreipti vartotojo dėmesį į paskolos atidavimo terminus ir naudą, kurią klientas atsakingai ir laiku atiduodamas paskolą gauna“, atsakyme ji teigia, kad nesusipratimų su potencialiais klientais neturėtų būti, nes „kompanijos verslo modelis yra paremtas gyvu bendravimu su klientu“ – sprendimas išduoti paskolą priimamas tik asmeniškai susitikus su klientu ir įvertinus jo mokumą bei galimybes grąžinti paskolą. Susitikimo metu, teigia D. Krinickienė, klientas ir supažindinamas „su visomis kredito sutarties sąlygomis, tame tarpe – ir tuo metu galiojančiomis akcijomis“.
„Kaip įprasta, pilnos reklaminės akcijos taisyklės yra nurodomos internetiniame puslapyje, kuris yra nurodytas ant skrajutės“, – pridūrė D. Krinickienė. Ji pabrėžė, kad gražinant paskolą patiriantiems sunkumų, jos mokėjimas gali būti atidėtas tam tikram laikotarpiui netaikant jokių papildomų mokesčių, taigi paskolos dydis nekinta.
Tačiau į klausimą, ar „Provident“ atstovai nemano, jog tokių akcijų-loterijų skatinami gyventojai paskolą, kurios palūkanos palyginti su bankais yra itin didelės, gali paimti tikėdamiesi laimėti, o nelaimėję negalės jos gražinti ir ilgam taps skolininkais, neatsakė.
Latvijoje registruota bendrovė teikti paslaugų Lietuvoje negali
Pasiūlymą sms žinute gavusi skaitytoja nurodė, kokio mobiliojo ryšio operatoriaus paslaugomis naudojasi, bei pridūrė, kad jos telefono numeris viešai neskelbiamas. „Todėl norėčiau sužinoti, iš kur reklamos siuntėjai siuntėjai jį sužinojo“, – pridūrė moteris.
„Bitė“ neteikia informacijos apie abonentų numerius tretiesiems asmenims“, – į redakcijos klausimą atsakė šios įmonės Korporatyvinių reikalų ir ryšių su visuomene vadovė Žana Jakevičienė.
„Gali būti, kad žinutės siunčiamos atsitiktinai pasirenkant numerius, arba į tuos numerius, kurių bazė gauta iš registracijų interneto svetainėse“, – pridūrė ji. Ž. Jakevičienė taip pat informavo, kad žinučių siuntėjo naudojamas numeris priklauso kitam tinklui, todėl informacijos apie jį pateikti negali.
SIA „Modera“, kurios kontaktus aptikome sms žinutėje nurodytoje interneto svetainėje skambiu pavadinimu „Nacionalinepaskola.lt“, nurodo, kad ši bendrovė įsikūrusi Latvijos sostinėje Rygoje. Kadangi telefonas nenurodytas, klausimus jos atstovams išsiuntėme elektroniniu paštu.
Tačiau belaukdami atsakymo sužinojome vieną itin įdomų dalyką – ši bendrovė apskritai negali Lietuvoje teikti vartojimo kredito tarpininkavimo paslaugų. Apie tai redakciją informavo Lietuvos banko Priežiūros tarnybos Finansinių paslaugų priežiūros skyriaus viršininkė Renata Babkauskaitė.
„Įvertinus minėtame interneto tinklalapyje pateikiamą informaciją, galima daryti išvadą, kad jame pristatoma veikla turi tam tikrų vartojimo kredito tarpininkavimo veiklos požymių. Vadovaujantis Vartojimo kredito įstatymu, asmuo turi teisę verstis vartojimo kredito tarpininko veikla tik tada, kai priežiūros institucija jį įrašo į viešąjį vartojimo kredito tarpininkų sąrašą. Latvijoje registruota bendrovė SIA „Modera“ nėra Lietuvos banko įtraukta į pirmiau nurodytą vartojimo kredito tarpininkų sąrašą, todėl ji neturi teisės teikti vartojimo kredito tarpininkavimo paslaugų Lietuvos Respublikoje“, – pranešė R. Babkauskaitė. Jos teigimu, Lietuvos bankas stebi situaciją ir prireikus imsis atitinkamų veiksmų.
VDAI: skundų dėl neteisėtos tiesioginės rinkodaros padaugėjo 4 kartus
„Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija (VDAI) sulaukia daug skundų dėl vykdomos tiesioginės rinkodaros telefonu ar el. paštu. Tarp pernai gautų 505 skundų net 221 susijęs su tiesiogine rinkodara“, – pranešė VDAI vyriausioji specialistė Raminta Sinkevičiūtė-Šečkuvienė.
Apie tai, kaip apsiginti nuo nepageidaujamos reklamos ir paslaugų, kurių neprašėme, teikėjų pasiūlymų bei apie tai, kaip gali ir kaip negali elgtis paskolas teikiančios kompanijos, papasakosime artimiausiomis dienomis. Laukite tęsinio.
