Mokesčių mokėjimas ir jų surinkimas visuomet jautri tema: dažniausiai skirtingose barikadų pusėse atsiduria mokesčių surinkimu užsiimančios valstybės institucijos ir kartais juos mokėti vengiantys gyventojai. Bet šioje situacijoje pasitaiko ir išimčių. Į naujienų portalą „Balsas.lt“ kreipėsi skaitytojas, kuris nuogąstavo, kad net ir ilgokai pavarsčius įvairių institucijų duris, nė vienas specialistas nesugebėjo iki galo paaiškinti, kaip žmogui, kuris sąžiningai moka mokesčius, metų pabaigoje nelikti skolingam valstybei ir kad valstybė nebūtų skolinga jam.
Apie skolą priminta elektroniniu paštu
Savo laiške klaipėdietis rašė: „Kai 2011-tų metų pabaigoje sužinojau, kad esu skolingas valstybei, jaučiausi tikrai nejaukiai. Paaiškėjo, kad pagal 2009-aisiais priimtas įstatymų pataisas dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio, aš, dirbdamas didelėje įmonėje ir negaudamas jokių vokelių, o oficialų atlyginimą, likau skolingas valstybei“, – stebėjosi vyriškis.
„Savo elektroniniame pašte neseniai radau VMI raginimą užpildyti elektroninę pajamų deklaraciją. Iš pradžių pamaniau, kad tai klaida. Priminime buvo parašyta, kad deklaraciją būtina pateikti iki gegužės antros, bet ką žmogus gali pateikti, jei jis nenutuokia, kad tai apskritai reikia padaryti. Gal netrukus ir už ūsų auginimą reikės mokėti mokesčius“, – ironizavo pašnekovas.
Patarimas: tokios sumos nereikia uždirbti
Vyriškis stebėjosi, kad pats aktyviai sekantis spaudą buvo nustebintas tokio raginimo, o kaip apie šį reikalavimą žinoti provincijoje gyvenanatiems garbaus amžiaus žmonėms? „Kreipęsis į atitinkamas valstybės institucijas išgirdau atsakymą, kad įstatymų nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. Pasikalbėjęs su įmonės buhaltere sužinojau, kad darbdavys tuo rūpintis neprivalo, be to, buvau informuotas, kad, jeigu bent vieną mėnesį mano atlyginimas „popieriuje“ viršys 3150 litų – aš turėsiu problemų, liksiu skolingas valstybei. Klausiau ir įmonės buhalterės, ir VMI aptarnavimo centro specialistų, ką man, paprastam piliečiui, daryti, kad metų gale aš nelikčiau skolingas valstybei ir ji man nieko nebūtų skolinga. Nustebsite, bet atsakymas buvo labai „praktiškas“ – tokios sumos neuždirbti.“
Skaitytojas nurodė aplinkybes, dėl kurių galėjo susidaryti minėtas sumos perviršis: „Toks atlyginimo sumos svyravimas gali susidaryti, jei žmogus suserga – vieną mėnesį jis gauna tik 1000 litų, o kitą mėnesį gauna atlyginimą ir nedarbingumo pašalpą, tad ši suma peršoka 3150 litų ribą. Iš VMI specialistų išgirdau pasiūlymą rašyti prašymą, kad mokesčiai man būtų skaičiuojami nuo visos atlyginimo sumos ir tuomet po metų permoka būtų grąžinama, bet nejau nėra jokios išeities, kad nei aš valstybei, nei ji man neliktume skolingi?“
Pamirštos skolos kvepia delspinigiais
Vyriškis teigė, kad sumokėjo ne tik skolą valstybei, bet ir priskaičiuotus delspinigius: „65 litų skolą valstybei jau sumokėjau. Neramu dėl to, kad apie šią skolą sužinau besibaigiant kitiems metams. Jeigu būčiau norėjęs imti paskolą ar ką nors įsigyti išperkamosios nuomos budu, juk gali būti, kad dėl tokio įvykio būčiau palaikytas nepatikimu klientu. Be to, prie minėtos sumos dar teko mokėti ir delspinigius“, – kalbėjo vyriškis.
Pašnekovas prisipažino, kad pasikalbėjęs su kolegomis sužinojo, kad nemažai jų taip pat skolingi valstybei, tačiau dėl to perdaug nesirūpina: „Jei žmogus nepildo deklaracijos, jo kurį laiką niekas neliečia. Įdomu ir tai, kad priminimą gavau į elektroninį paštą, kuris susietas su vienos kabelinės televizijos ir interneto paslaugas teikiančia įmone, bet man atsisakius jos paslaugų, elektroninio pašto adresas panaikinamas. Į klausimą, kur tuomet aš gausiu informaciją, kad esu skolingas valstybei, nei vienas iš VMI specialistų negalėjo pateikti tikslaus atsakymo.Gal po penkių metų delspinigiai jau viršys skolos sumą?“
Pašnekovas taip pat užsiminė apie tai, kad tiems žmonėms, kuriems skolinga valstybė, jokie priminimai nesiunčiami: „Specialistė, su kuria apie tai kalbėjausi, pradėjo aiškinti, kad esama mokesčių mokėjimo prievolės ir kitų dalykų, tad supratau, kad žmonėms, kurie gali susigrąžinti permoką, nėra pranešama, o tiems, kurie skolingi – primenama.“
Preliminarios deklaracijos laukti nebūtina
Klaipėdos AVMI Mokestinių prievolių departamento direktorė Edita Cibienė į klausimą, ką daryti žmogui, kad metų gale jis neliktų skolingas valstybei ir ji nebūtų skolinga jam, sakė: „Kalbant apie tuos atvejus, kai pritaikomas ne tas metinis neapmokestinamas pajamų dydis (MNPD), nepriemoka (gyventojo biudžetui) susiformuoja, jei iki numatyto termino (kitų metų gegužės 1 d.) pateikdami metinę pajamų deklaraciją gyventojai papildomai nesumoka į biudžetą pajamų mokesčio.
Ar gyventojas turės papildomai sumokėti pajamų mokesčio dalį ar, priešingai, jam bus grąžinta permokėta pajamų mokesčio dalis, kiekvienas gyventojas gali išsiaiškinti ir nelaukdamas pajamų deklaravimo termino pabaigos. VMI, gavusi darbdavių bei trečiųjų šaltinių pateiktus duomenis, iš anksto suformuoja gyventojams preliminariąsias deklaracijas, kurios yra pateikiamos elektroninėje deklaravimo sistemoje (EDS). Kilus neaiškumų arba nesinaudojant EDS, apie nesumokėtas ar permokėtas GPM sumas galima sužinoti atvykus pas specialistą į artimiausią VMI teritorinį padalinį.“
Specialistės teigimu, gyventojai taip pat gali nelaukdami preliminariųjų deklaracijų patys įvertinti turimus duomenis, ar teisingai yra sumokėtas privalomas pajamų mokestis. Tai sudėtingiau padaryti, kai pajamos yra gautos iš kelių šaltinių, o jei pajamų šaltinis vienintelis, pvz., pajamos gaunamos tik iš vienos darbovietės, tokiu atveju pasitikrinti paprasčiausia pasikonsultavus su įmonės, įstaigos ir pan. buhalteriu.
Mokesčių mokėtojai turi būti aktyvūs
Į skaitytoją neraminusį klausimą, ar delspinigių, skolos valstybei buvimas gali turėti įtakos asmens kredito istorijai, E. Cibienė atsakė neigiamai: „Pabrėžtina, kad savo iniciatyva informacijos apie gyventojų turimas nepriemokas bankams ar kitoms kredito įstaigoms neteikia“
Kalbėdama apie skolininkų informavimo būdus, pašnekovė sakė: „Pasibaigus pajamų deklaravimo terminui visiems gyventojams (tarp jų ir tiems, kurie pasinaudojo didesniu nei priklauso neapmokestinamuoju pajamų dydžiu (NPD) ar papildomu neapmokestinamuoju pajamų dydžiu (NPD), t.y., turi mokesčio nepriemoką), kuriems buvo prievolė teikti deklaracijas, tačiau jie to nepadarė, yra siunčiami priminimai. EDS vartotojai priminimus gavo nurodytu el. paštu.“
Moters teigimu, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad metinių pajamų mokesčio deklaracijų tyrimo metu nustačius, jog gyventojas pasinaudojo per mažu metiniu papildomu neapmokestinamu pajamų dydžiu (MPNPD) yra siunčiami informacinio pobūdžio pranešimai, informuojant apie galimybę prisitaikyti didesnį nei gyventojas nurodė MPNPD, tokiu būdu susigrąžinant didesnę gyventojų pajamų mokesčio sumą.
Anot pašnekovės, ypač svarbu, jog mokesčių mokėtojai nuolat peržiūrėtų ir, esant reikalui, atnaujintų savo el. pašto duomenis EDS, kad prireikus svarbi VMI informacija juos pasiektų nedelsiant.
Nepateikę deklaracijų – permokos nesusigrąžins
Gyventojų pajamų deklaracijas už 2010 metus šiemet pateikė per 791 tūkst. mokesčių mokėtojų, kurie privalėjo tai padaryti arba norėjo susigrąžinti dalį sumokėto pajamų mokesčio. Pagal darbdavių bei trečiųjų šaltinių pateiktus duomenis, per 188 tūkst. gyventojų 2010 m. nebuvo pritaikytas arba buvo pritaikytas ne visas (MNPD), todėl jie gali susigrąžinti per 47 mln. litų sumokėto gyventojų pajamų mokesčio; per 30 tūkst. gyventojų buvo pritaikytas per didelis MNPD ir dėl to išskaičiuota per mažai pajamų mokesčio (per 4,5 mln. Lt).
Specialistės teigimu, kad per mažas MNPD gyventojui galėjo būti pritaikytas, jei jis išėjo iš darbo, sumažėjo atlyginimas, pats buvo prašęs netaikyt NPD ir dėl kitų priežasčių. Tokiais atvejais elektroninėje deklaravimo sistemoje gyventojams buvo pateikta VMI suformuota preliminarioji pajamų deklaracija. Užpildęs savo preliminarią pajamų deklaraciją, kiekvienas gali matyti informaciją apie jam apskaičiuotą grąžintiną pajamų mokesčio sumą. Pažymėtina, kad pajamų mokesčio permoka apskaičiuojama ir grąžinama tik pagal gyventojo pateiktą teisingai užpildytą metinę pajamų deklaraciją, todėl jos nepateikęs gyventojas mokesčio permokos susigrąžinti negalės. Beje, permokėtas sumas gyventojai taip pat gali įskaityti 2011-ujų metų žemės mokesčiui, 2010 m. privalomo sveikatos draudimo įmokoms ar kt. mokesčiams padengti.
Per didelis MNPD gyventojams galėjo būti pritaikytas, jei už tuos pačius mėnesius jiems NPD taikė kelios darbovietės. Pavyzdžiui, tuo atveju, jei keisdamas darbovietę gyventojas buvo pateikęs prašymus taikyti NPD abiems darbovietėms, tą mėnesį, kurį gyventojas jas keitė, NPD jam pritaikė ir buvusioji, ir naujoji darbovietės. Taip pat tuomet, jei gyventojas gavo kitų apmokestinamųjų pajamų, pvz. iš nekilnojamojo, kito turto nuomos, dividendų, honorarų, autorinių atlyginimų ir pan.
Visą informaciją apie pajamų deklaravimą gyventojai gali rasti VMI interneto svetainėje www.vmi.lt, o į iškilusius klausimus mokesčių mokėtojams mielai atsakys Mokesčių informacijos centro specialistai, paskambinus VMI trumpuoju telefonu 1882.
Neapmokestinamasis pajamų dydis (toliau – NPD) taikomas tik su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusioms pajamoms. Metinis NPD (toliau – MNPD) negali būti didesnis negu 5 640 litų, jeigu gyventojo metinės pajamos (toliau – GMP) neviršija 9 600 litų. Jeigu GMP viršija 9 600 litų, MNPD, negali būti didesnis negu suma, apskaičiuota pagal šią formulę: Gyventojui taikytinas MNPD = 5 640 – 0,2 x (GMP – 9 600).Jeigu pagal minėtą formulę apskaičiuotas NPD yra neigiamas, laikoma, kad jis lygus 0.
Kai gyventojo metinės pajamos neviršija 9600 litų, tai MNPD yra 5640 litų. Kai gyventojo metinės pajamos yra didesnės kaip 9600 litų, konkretus taikytinas MNPD apskaičiuojamas pagal formulę, vadovaujantis principu, kad didėjant metinėms pajamoms, taikomas vis mažesnis MNPD. Apskaičiuojant gyventojui taikytiną MNPD, atsižvelgiama ne tik į jo metines su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusias pajamas, bet ir į kitas jo metines pajamas.
Naujienų portalas „Balsas.lt“ dėkoja skaitytojui už naujieną. Jei norite mums pranešti naujieną, spauskite čia.
