Didžiausias Europos televizijos šou baigėsi, Diuseldorfo arena ištuštėjo, nugalėtojas aiškus, visų 43 dalyvavusių šalių delegacijos išvyko namo ir kol kas viskas nurimo. Atėjo metas įvairiems pasvarstymams ir „sąmokslo teorijoms“. Balsas.lt pasiekė skaitytojo laiškas, kuriame užsimenama apie tai, kad Azerbaidžano dueto Ell ir Nikki pergalė finale galėjo būti pasiekta sukčiaujant.
„Turbūt sunku būtų rasti tokią šalį, kuri „Euroviziją“ šiais metais laimėti būtų norėjusi labiau už Azerbaidžaną. Didžiausias Europoje televizijos šou šioje šalyje pastaraisiais metais tapo savotiška nacionaline „sporto šaka“. Siekiant pergalės dedama itin daug pastangų ir negailima lėšų. Pavyzdžiui, praėjusiais metais šalies atstovės Safura Alizade koncertiniam turui ir bendram pasirengimui buvo išleista daugiau nei 1,6 mln. eurų. Rusijos žiniasklaidoje buvo skelbiami dar įspūdingesni skaičiai, siekiantys 10 mln. eurų, tačiau 2010 metų Azerbaidžano delegacijos vadovas Adilas Kerimlis šiuos pranešimus paneigė.
Kiek Azerbaidžano kompanijoms kainavo šių metų „Eurovizijos“ nugalėtojų Ello ir Nikki pasirodymas, kol kas niekur neskelbiama, tačiau internete jau pasirodė pirmieji neoficialūs pareiškimai, remiantis kuriais, pergalė galėjo būti labai brangi ir pasiekta ne visai „legaliais“ metodais. Prancūzų-sirijiečių kilmės verslininkas Omaras Harfouchas savo pasisakymu prancūzų tinklalapyje jeanmarcmorandini.com apkaltino Azerbaidžaną sukčiavimu.
Jis tvirtina, esą Azerbaidžanas kai kuriose šalyse darė spaudimą atlikėjų pasirodymus vertinančių komisijų nariams. Tai anot verslininko, buvo daroma mokant kyšius per tose šalyse esančias ambasadas. Taip pat O. Harfouchas teigia, kad ambasadoms buvo siunčiami pinigai tam, kad jų darbuotojai galėtų daryti įtaką balsavimo rezultatams, ypatingai mažesnėse šalyse. Remiantis verslininko pareiškimais, bendra kyšių suma siekia 20 mln. JAV dolerių“, ‒ rašoma laiške.
Susidomėję tokio „telefoninio sukčiavimo“ galimybėmis Balsas.lt žurnalistai pakalbino balsų skaičiavimu Lietuvoje užsiimančios telekomunikacijos paslaugų įmonės „Mediafon“ turinio paslaugų direktorių Saulių Pelėdą. Anot jo, tokia „sąmokslo teorija“, kai įtaką balsavimo rezultatams savo skambučiais padaro ambasadų darbuotojai, mažai tikėtina. „Tai įmanoma nebent labai mažose šalyse ir su sąlyga, kad balsavimas yra labai neaktyvus. Tada galbūt tokie skambučiai ir padarytų kažkokią minimalią įtaką, tačiau didelėse šalyse, kur balsuoja dešimtys tūkstančių žiūrovų, labai abejoju, kad tokia tėvynainių pagalba pakeistų balsavimo rezultatus“, ‒ sakė jis.
Vienu telefono numeriu „Eurovizijoje“ balsuoti buvo galima iki 20 kartų, tačiau kaip teigė S. Pelėda, sunku ką nors spręsti apie pasirinkto ribojimo efektyvumą. „Viena vertus, 20 skambučių iš vieno numerio – tai gana didelė riba, nes objektyviausi rezultatai būtų balsuojant tik po vieną karta iš vieno numerio. Iš kitos pusės – geriau kažkokia riba, nei jokios. Ji yra gana dažnai naudojama ir lietuviškuose televizijos projektuose“, ‒ kalbėjo direktorius.
