Apsipirkinėjimas turguje turi savito žavesio. Galbūt todėl, kad skirtingai nei didžiuosiuose prekybos centruose aplinka ne tokia tvarkinga ir sterili, o bendravimas su pardavėju atviresnis ir ne toks dalykiškas – pirkėjai čia jaučiasi laisviau, labiau atsipalaiduoja. Tiesa, įsigydami prekes turguje vartotojai dažniausiai nesusimąsto, kad čia jie taip pat turi savo teises, tereikia įveikti savo lietuvišką santūrumą ir nebijoti jomis pasinaudoti.
Balsas.lt redakciją pasiekė skaitytojo Lauryno laiškas, kuriame jis teiraujasi, kokios yra galimybės pakeisti turguje įsigytą gaminį arba atgauti sumokėtus pinigus. „Prieš porą dienų turguje nusipirkau lengvas, vasaros sezonui skirtas kelnes. Kai matavausi jas pirkdamas, kelnės man visai patiko, tačiau apžiūrėjęs namie priešais veidrodį dar kartą nusprendžiau, kad vertėjo rinktis mažesnes. Kelnių aš nenešiojau, bet neturiu jokio čekio ir apskritai nežinau, kokia yra daiktų, pirktų turguje, grąžinimo tvarka. Ar galiu reikalauti pakeisti prekę į kitą analogiška, taip pat ar turiu teisę prašyti grąžinti pinigus?“ ‒ klausiama laiške.
Vyriausiojo Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT) specialisto Vito Jono Ūso teigimu, turgaus verslininkai kaip mažmeninės prekybos dalyviai nėra niekuo išskirtiniai. „Prekybos turgavietėse (prekyvietėse) ir viešosiose vietose tvarką nustato savivaldybių tarnybos. Tuo tarpu vartotojų teisių požiūriu turgavietėse galioja tokie patys sutarties šalims keliami reikalavimai, kaip ir bet kurioje kitoje mažmeninės prekybos vietoje. Taigi, nepriklausomai nuo to, ar prekė įsigyjama prekybos centre, ar turguje, jos atžvilgiu keliami tokie patys reikalavimai dėl jos kokybės. Vartotojai, įsigiję netinkamą prekę, atitinkamai turi galimybes įgyvendinti savo teises“, ‒ pabrėžė jis.
Anot V. J. Ūso, praktikoje daugiausiai problemų kyla dėl prekės įsigijimą patvirtinančių dokumentų išdavimo prekes įsigyjant turguje. „Vartotojai skundžiasi, kad norėdami grąžinti netikusią ar nepatikusią prekę (dažniausiai avalynę ar drabužius), kreipiasi į pardavėją, tačiau šis nepripažįsta prekės įsigijimo fakto. Visgi vertėtų pažymėti, kad prekybos turguje atveju dažniau nei ginčų su didesnėmis įmonės atvejais vartotojai ir prekybininkai priima kompromisinius sprendimus ir lanksčiau išsprendžia kilusias problemas vartotojui kreipiantis žodžiu“, ‒ tvirtino VVTAT specialistas.
Pagal „Daiktų grąžinimo ir keitimo taisyklių“ nustatytą tvarką, norėdamas pakeisti ar grąžinti prekę (nepriklausomai nuo to, ar norima grąžinti kokybišką prekę per 14 dienų, ar netinkamos kokybės prekę), pirkėjas pardavėjui turi pateikti raštišką prašymą nurodydamas savo reikalavimą bei pridėdamas kasos aparato kvitą ar pirkimo – pardavimo kvitą, arba kitą prekės pirkimą – pardavimą iš šio pardavėjo patvirtinantį dokumentą. „Jei pirkėjas nepateikia kasos aparato kvito arba kito nustatyta tvarka išduodamo prekės pirkimą – pardavimą iš šio pardavėjo patvirtinančio dokumento, prekė keičiama ar grąžinama tik pardavėjui sutikus“, ‒ akcentavo V. J. Ūsas.
Kitoje sandorio pusėje esantis pirkėjas turguje visad turi teisę reikalauti kvito. „Valstybinės mokesčių inspekcijos įsakymu patvirtintų „Prekių pirkimo – pardavimo kvito formos bei šių kvitų pildymo taisyklės“ numato, kad gyventojai, įsigiję prekybos verslo liudijimus, privalo pirkėjams išrašyti prekių pirkimo – pardavimo kvitus tik pirkėjui paprašius“, ‒ sakė V. J. Ūsas.
Kaip pažymėjo VVTAT specialistas, vien žodiniu susitarimu su pardavėju pasikliauti neverta. „Kiekvienas vartotojas, įsigydamas prekes ar paslaugas turgavietėje, turi būti apdairus ir prašyti išduoti prekių pirkimo – pardavimo kvitą, nes priešingu atveju jam bus apribota galimybė įrodyti prekės įsigijimo iš konkretaus pardavėjo ir jos kainos faktus, o tada jo reikalavimas gali būti tenkinamas tik pardavėjo geranorišku sutikimu“, ‒ patarė V. J. Ūsas.
Skaitytojo naujiena: dalyje Vilniaus daugiabučių buvo dingusi elektra
Skaitytojo tema: globos namuose sumuštas septynmetis spec. tarnybų nesudomino
Skaitytojo naujiena: pėsčiųjų perėjoje automobilis partrenkė du žmones
Skaitytojo naujiena: degalinių operatoriai apgaudinėja klientus?
