2008-ieji oficialiai paskelbti Skaitymo metais. Tačiau ar neatsitiks taip, kad kaip tik šiemet Lietuvos vaikai nebeturės kur skaityti? – klausia „Lietuvos žinios“.
Valdžios institucijose, atrodo, netrūksta iniciatyvų, akcijų ir programų, skirtų vaikams. Tačiau šiais metais, pavyzdžiui, Vilniuje ruošiamasi uždaryti rekonstrukcijai dvi labiausiai vaikų lankomas – Vilniaus apskrities viešąją A. Mickevičiaus ir Nacionalinę M. Mažvydo – bibliotekas. Vilnius, kitais metais tapsiantis Europos kultūros sostine, pasitiks su vieninteliu vaikų skyriumi Lazdynų bibliotekoje.
Trūksta knygų
Knygų vaikams kasmet išleidžiama vis daugiau. Tačiau ne visi tėvai išgali nupirkti brangstančių knygų. Problema ir ta, kad ne visada knygyne randame norimų knygų, dažnai jos platinamos vien didžiuosiuose miestuose. Ką daryti kitų Lietuvos miestų ir miestelių vaikams? Išeitis - skaityti bibliotekose. Tačiau jose, pasirodo, vyksta grėsmingi procesai. Bibliotekų fondai vis sunkiau papildomi naujomis knygomis. Anot 2007 metų IBBY (Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos) laureatės, vaikų literatūros tyrinėtojos VDU doc. Gražinos Skabeikytės-Kazlauskienės, net ir didžiausia Lietuvos biblioteka, Nacionalinė M. Mažvydo, iš kai kurių leidyklų nebegauna visų jų išleidžiamų knygų.
Mažėja skaitytojų
Anot LŽ pašnekovės, Šiaulių universiteto literatūrologės Danguolės Šakavičiūtės, skaitančių vaikų mažėja visoje Lietuvoje. „Yra apskričių, kuriose vaikų bibliotekose skaitytojų per metus sumažėjo trečdaliu ir daugiau. Ne tik kaimuose yra bibliotekų, kurios dar neturi praėjusiais metais išleistų knygų. Kita problema – kokias knygas bibliotekos įsigyja? Lietuvoje susidarė paradoksali situacija – aktyviausi knygų propaguotojai yra tie, kurie balansuoja ant grafomanijos ribos. Kartais tai atvira grafomanija, – sakė D. Šakavičiūtė. – Tokių knygų tikrai daug, tiražai didžiuliai, jos aktyviai reklamuojamos po mokyklas. Kartą paklausiu giminaitės, gyvenančios kaime, kokį žino vaikų poetą. Atsakė, kad Genę Sadauskienę – ji parašiusi daugybę knygų, atvažiuoja į mokyklą, paskaito. Tiktai Genė nėra poetė, geriausiu atveju – eiliuotoja. Tačiau jos tekstai provincijoje sėkmingiausiai parduodami. Taip vaikai apie poeziją sužino iš tokių grafomanų knygų.“
Pašnekovė priminė, kad metų metais kalbama ir apie valstybės politiką remiant knygų leidybą. Dabar remiama leidykla, kad išleistų knygą, tačiau niekam nerūpi, kad dalis to tiražo patektų į bibliotekas, mokyklas. Atrodytų, elementaru, remiama knyga turėtų būti prieinama, tačiau taip nėra.
Karta be knygos
M. Mažvydo bibliotekos Vaikų literatūros centro direktorė Aldona Augustaitienė įsitikinusi: kai Vilniuje uždarys ir A. Mickevičiaus, ir M. Mažvydo bibliotekų vaikų skyrius, situacija taps katastrofiška. „Mes prarasime vieni kitus, – sako bibliotekininkė. – Kol darysime rekonstrukcijas, užaugs vaikai. Užaugs karta be knygos.“
Tačiau laikinoji švietimo ir mokslo ministrė Roma Žakaitienė LŽ tikino, kad problemos nemato: „Juk yra mokyklų bibliotekos!“ Esą, kol bus remontuojamos viešosios bibliotekos, vaikai galės skaityti mokyklų bibliotekose.
Ar tikrai mokyklų bibliotekos, tokios, kokios yra šiandien, pajėgios patenkinti vaikų skaitymo poreikį? Jas kamuoja įsisenėjusios bėdos: prasta materialinė bazė; trūksta lėšų naujiems leidiniams įsigyti. Beje, ir gaunamos lėšos dažnai nepasiekia bibliotekų – naudojamos kitoms mokyklų reikmėms. A. Augustaitienei akivaizdu, kad mokyklų bibliotekos tikrai nepatenkins vaikų skaitymo poreikių. Juk jose daugiausia kaupiama programinė literatūra, vadovėliai. Taigi knygų komplektavimas ribotas pagal mokymo programas. Pašnekovė priminė, kad, pavyzdžiui, M. Mažvydo bibliotekos Vaikų literatūros centre nuolat naudojamas 70 000 knygų fondas, vaikai čia rašo referatus, skaito grožinę literatūrą. Jei mokyklų bibliotekose būtų pakankamai knygų ir vietos, vaikai neitų į kitas bibliotekas.
Kultūros politika – dvasinis skurdinimas
Kiek vilniečiams vaikams gali tekti laukti, kol vėl galės skaityti pamėgtose viešosiose bibliotekose?
A. Mickevičiaus bibliotekos direktorius Petras Zurlys sakė, kad bibliotekos remontui buvo patvirtintas 25 mln. litų investicinis projektas. Iš šiems metams prašytų 8 mln. (už tokią sumą statybininkai galėtų padaryti darbų) Kultūros ministerija skyrė tik vieną milijoną. Jei tokiu tempu vyks remontas, biblioteka vėl pradės veikti po 25 metų. Vaikų skyriaus knygų fondas per remontą bus saugyklose, tad vaikai negalės naudotis knygomis. Lėšų nuomoti patalpas vaikų skyriui nenumatyta.
„Estijoje per pastaruosius dešimt metų atnaujintos, modernizuotos visos bibliotekos. Paliktos tik trys nerekonstruotos – į jas veža ekskursijas parodyti, kaip atrodė bibliotekos sovietmečiu. O pas mus priešingai. Tokiu tempu Lietuvoje bibliotekos bus atnaujintos gal per 30 metų. Šiais Skaitymo metais Lietuvos viešųjų bibliotekų fondams papildyti Kultūros ministerija skyrė vos 3 mln. litų. Fondai nualinti, sutriušę, trūksta naujų knygų. Rodos, nei spaudos draudimas, nei badmetis, o knygų trūksta. Akivaizdu, kad trūksta valstybės dėmesio bibliotekoms, nėra ilgalaikės veiklos strategijos, kultūros politikos. Kita vertus, gal tai ir yra politika – sąmoningas dvasinis skurdinimas. Juk neišprususius, neskaitančius žmones lengviau vedžioti už nosies“, – teigė P.Zurlys.
Bibliotekininkų planai
M. Mažvydo bibliotekos direktorius Vytautas Gudaitis sakė, kad per bibliotekos renovaciją jokiu būdu negalima uždaryti Vaikų literatūros centro, todėl ieškoma laikinų patalpų centrui. Seimo pareigūnai žadėjo perduoti bibliotekai buvusias „Valstybės žinių“ redakcijos patalpas. Jos būtų skiriamos neatlygintinai pagal panaudos sutartį trejiems metams. Jei nenutrūks žadėtas finansavimas, po trejų metų bibliotekos pastatas bus rekonstruotas, ir vaikai galės sugrįžti į įprastą vietą.
Anot direktoriaus, jei M. Mažvydo bibliotekos rekonstrukcija vyks pagal planą, Vaikų literatūros centras išsiplės dvigubai ir turės apie 600 kv. m plotą (neskaitant saugyklų). Tikimasi atgaivinti ir legendinį, nuo 1965 metų bibliotekoje veikusį Pasakų kambarį, „Žirniuko“ lėlių teatrą.
Tačiau Vilniaus universiteto docento, IBBY Lietuvos skyriaus pirmininko Kęstučio Urbos nuomone, kad ir kur išsikeltų M. Mažvydo bibliotekos Vaikų literatūros centras, jo veikla neišvengiamai bus susiaurinta, pristabdyta.
„Lietuva vienintelė iš buvusių sovietinių respublikų neturi nacionalinės vaikų bibliotekos“, – LŽ sakė K. Urba, puoselėjantis viziją bibliotekos, kurioje būtų atliekami moksliniai literatūros tyrimai, veiktų biblioteka su specialiais padaliniais vaikams pagal amžių, skaitykla patiems mažiausiems, su tėveliais ateinantiems vaikams, periodikos skaitykla, parodų centras, salė literatūros vakarams, knygos teatrui. „Būtinas ir vaikų kultūros institutas, kuris tyrinėtų literatūrą, teatrą, muziką ir dailę, derintų mokslo instituto ir kultūros centro funkcijas“, – įsitikinęs K. Urba. Tačiau jau daugelį metų tai ir lieka vizija.
Biblioteka ar fejerverkai?
2007 metai buvo paskelbti Vaikų kultūros metais. Laukėme - kas bus? Tačiau nieko reikšmingo neįvyko. 2008-aisiais, Skaitymo metais, vaikams tampa vis sunkiau prieinama knyga. Lenkija savo valstybės tūkstantmetį pasitiko pastatydama tūkstantį mokyklų. Lince, taip pat 2009-ųjų Europos kultūros sostinėje, vienas iš projektų – viešosios bibliotekos rekonstrukcija ir modernaus Vaikų literatūros centro įkūrimas. Ar Lietuva valstybės tūkstantmetį pasitiks uždarytomis ir nutriušusiomis bibliotekomis, o Vilniaus, Europos kultūros sostinės, vaikai skaitys vien fejerverkų rašmenis ant dangaus?
Aušra Poškutė
