Naujojo bendrovės “Tilde informacinės technologijos” paketo “Tildės Biuras 2004” pasirodymas - reikšmingas įvykis Lietuvos programinės įrangos rinkoje. Apie svarbiausius jo ypatumus, tiesioginį ir netiesioginį poveikį visiems, kurie kompiuterio klaviatūra lietuviškai rašo nepalyginamai dažniau negu ranka, kalbamės su “UAB Tilde IT” direktoriumi Apolinaru Škikūnu.
Pristatant naująjį “Tildės Biurą” žiniasklaidoje buvo pabrėžiama, kad naujasis produktas buvo kurtas net pustrečių metų, į jį sudėta daugiau nei milijonas. Skamba tikrai įspūdingai…
Žurnalistai noriai pabrėžia, jų manymu, įspūdingesnius faktus ar skaičius. Taip, šie skaičiai teisingi, tačiau tiksliai suskaičiuoti, kiek būtent laiko ir investicijų pareikalavo naujasis “Tildės Biuras”, yra gana keblu. Daugelis sumanymų bei darbų yra tęstiniai ir kalbant apie sąnaudas visada iškyla klausimas - ką įskaičiuot į šį produktą, o ką - į tolesnį. Vienų darbų ciklas sutampa su produkto išleidimu, o kiti prasideda ar pasibaigia vėliau. Sakykim, gramatikos tikrintuvą galima tik tobulinti ir tobulinti - lietuvių kalbos gramatika gana paini ir sudėtinga. Negali vartotojui pasiūlyti produkto, kurio tikrinimo rezultatas, tarkim, yra mažiau nei 70 ar 80 procentų. Jeigu 85 ar 90 proc. perspėjimų, kad gali būti gramatinė klaida, yra teisingi - viskas gerai. Tokia yra tarptautinė praktika. Bet jei mažiau, vadinasi, toks paranojiškas žodžių pabraukinėjimas tik erzins vartotojus.
Galbūt kam nors iš šalies tokios investicijos gali kelti nuostabą, tačiau mūsų darbas - ne tik kažką sugalvoti ir programiškai įkūnyti. Ko gero, mažai kas žino, kad egzistuoja net atskira mokslo šaka - kompiuterinė lingvistika. Tokių specialistų nėra daug, Baltijos šalyse - tik vienas kitas. Mes džiaugiamės turėdami “Tildėje” kompiuterinės lingvistikos daktarę.
Pradėjome nuo investicijų. Kaip jas atliepia naujojo “Tildės Biuro” ypatybės?
Tiems, kurie nežino, pasakysiu, kad “Tildės Biuras” - tai programų rinkinys, kuris padeda patogiai ir lengvai dirbti su kompiuteriu lietuvių kalba. Pradedant rašybos, gramatikos, stiliaus klaidų tikrinimais, baigiant įvairiais elektroniniais žodynais (yra anglų, vokiečių, rusų, keletas terminų, lietuvių ir anglų kalbų aiškinamieji ir kt. žodynai). Norėčiau paminėti, kad lietuvių kalbos aiškinamąjį žodyną parengė Lietuvių kalbos instituto, anglų - Princetono universiteto (JAV) mokslininkai.
Net ir pats kartais nustembu iš kokio nors lietuviško žodžio paaiškinimo supratęs, kad jo reikšmę suvokdavau siauriau, o ką jau kalbėti apie angliškus. Kartais, ypač kai rašai kokį svarbų laišką, tenka pasukti galvą, kurį iš angliškų žodžių pasirinkti tiksliau išreikšti savo mintis, kad užsienietis viską suprastų taip, kaip ir rašiau, kad neatsirastų kokių nors prasmės niuansų. Tokiais atvejais aiškinamieji žodynai labai padeda. Be to, svarbi ir gramatikos analizė. Aš dažnai ja pasinaudoju - pasitikrinu, ar tai taisyklingas veiksmažodis, ar ne.
Kita svarbi ypatybė - siūlome gana didelę šriftų kolekciją. Visi jie yra “Unikode” standarto, visi dabar papildyti kirilicos rašmenimis. Ankstesnėje “Tildės Biuro” versijoje rusiškai rašyti buvo galima ne su visais, todėl vartotojų pageidavimu juos papildėme.
Rinkinyje yra darbo su klaviatūra priemonės - ir standartinės lietuviškos klaviatūros - AŽERTY bei “Baltic”, ir galimybė pačiam susikonfigūruoti sau patogiausią. Tam skirtas vadinamasis “Pianistas” - įrankis, kuriuo naudojantis kompiuterine pelyte galima paprasčiausiai pertempti dažnai naudojamus simbolius į norimą klaviatūros vietą ir susikurti sau patogią klaviatūrą. Jei, pavyzdžiui, dažnai reikia rinkti ženklą @, perjunginėti klaviatūros nereikės - paprasčiausiai spauskite “Alt” ir @. Yra ir ekraninė (virtualioji) klaviatūra - jei tenka rašyti laišką (pavyzdžiui, rusiškai), o naudojamoje klaviatūroje rusiški rašmenys nepažymėti, tekstą galima pelyte susirinkti ekraninėje klaviatūroje. Gal tai ir nebus labai greita, bet vis dėlto ekraninė klaviatūra - labai geras pagalbininkas, antraip tektų sava klaviatūra “burti” visą dieną.
Naujajame “Tildės Biure 2004” vartotojas ras daugybę įvairių dokumentų ruošinių. Šioje versijoje jie labai patobulinti, o kadangi jų labai daug, yra sukurtas “Tildės ieškiklis”: viršutiniame laukelyje tereikia įrašyti, ko ieškai - sutarties, prašymo ar pažymos, ir jums bus pateiktos norimo dokumento formos. Jas atsidarius galima įdėti savo logotipą, o pakartotinai naudojantis - pavyzdžiui, vėl įrašius tą pačią pavardę, miestą ar pavadinimą - programa siūlys pasirinkti vieną ar kelis jos įsimintus variantus. Šablonai buvo automatizuoti visur, kur tik tai buvo įmanoma, jie parengti pagal naujausius Lietuvoje galiojančius raštvedybos reikalavimus.
Yra iliustracijų galerija su lietuviško konteksto vaizdais, Lietuvos miestų ir miestelių heraldika - tai nėra pirmo būtinumo dalykas, tačiau praverčia ruošiant įvairias prezentacijas. Kartais prireikia Vilniaus vaizdų ar nuotraukų su lietuvišku gamtovaizdžiu, dabar visa tai bus jūsų kompiuteryje.
Dėmesio verta galinga rašmenų konvertavimo priemonė. Dauguma įmonių jau susitvarkė savo programinę įrangą ir elektroniniai dokumentai adresatams iš jų atkeliauja su nepažeista lietuvybe, tačiau jei tenka bendrauti su, tarkim, Rusijoje veikiančiomis įmonėmis, iškyla įvairių nesuderinamumo problemų. Kartais jų pasitaiko ir bendraujant su vakariečiais. Mūsų konvertavimo priemonė leidžia atstatyti pažeistą lietuvybę ir elektroniniuose laiškuose, ir “Word” ar “Excel” dokumentuose.
Žinoma, visų ypatybių nepaminėjau, bet mes pozicionuojame šį produktą kaip visų reikalingiausių priemonių rinkinį, palengvinantį darbą kompiuteriu lietuviškai. Informacinių technologijų sritis labai greitai kinta. Informacijos mainai vyksta labai sparčiai, toli gražu ne visos vartotojams reikalingos knygos ir programinė įranga verčiama į lietuvių kalbą, todėl žmonės vis labiau tobulina savo anglų kalbos žinias. Tai veikia mūsų gimtąją kalbą - dabar joje mažiau rusicizmų, tačiau plūsta anglicizmai. Dauguma žmonių net nežino, kaip vienas ar kitas terminas skamba lietuviškai. Pavyzdžiui, naujausią kompiuterinių terminų žodyną įdėjome į “Tildės Biurą 2004” dėl to, kad pristačius sulietuvintą “Office XP” buvo nepatenkintų vartotojų - jie nesuprato lietuviškų terminų. Bet iš tikrųjų ne vienas paskui sakė nė nesigilinęs, ką tas angliškas terminas reiškia: žinojo, ką jis “daro”, bet nesidomėjo, kokia jo reikšmė. Ir kai susidūrė su lietuvišku terminu, kai žino, kokia jo prasmė, bet nesupranta, ką jis “daro” - tuomet tapo aišku, kad reikia populiarinti tuos terminus ir kurti priemones, palengvinančias lietuvių kalbos vartojimą informacinių technologijų terpėje. Turime rūpintis, kad spartėjanti globalizacija jos neišstumtų vien į buitinį vartojimo lygmenį. Jei savo kalbos nevartosime informacijos technologijose, ji neišvengiamai sunyks. Reikia bandyti sujungti mūsų akademinės visuomenės šioje srityje atliktus darbus, sukurtus sprendimus, kad galima būtų pateikti visuomenei konkretų vartotiną rezultatą. Juk žinynus ar aiškinamuosius žodynus daugiausiai sklaido specialistai. Jeigu žodynai nebus visuomenei pateikti taip, kad juos būtų galima naudoti patogiai, niekas jais ir nesinaudos.
Ko labiausiai pageidavo pirmojo “Tildės Biuro” vartotojai, kokie jų pasiūlymai įgyvendinti naujajame pakete?
Išleidę pirmąją “Tildės Biuro” versiją sulaukėme nemažai pageidavimų, iš kurių, mūsų manymu, svarbiausi buvo trys. Pirmiausia pastebėjome akivaizdų poreikį turėti kuo geresnį anglų kalbos žodyną. Vartotojams norėjosi kuo daugiau terminų ir dar didesnio funkcionalumo. Mes tai ir padarėme: išplėtėme anglų kalbos žodyno bazę, labai pagerinome funkcionalumą - visi pateikiami žodžiai dabar interaktyvūs. Pavyzdžiui, verčiant žodį “city” bus pateiktos kelios jo vertimo reikšmės. Paspaudus pele ant tų lietuviškų žodžių, kiekviena reikšmė bus išversta “atgal” į anglų, ir atvirkščiai. Taip galima pasirinkti geriausiai tinkantį variantą. Yra mygtukai “pirmyn” ir “atgal” kaip interneto naršyklėje, įdiegta gramatikos analizė. Yra galimybė ieškoti žodžio frazėje - juk dirbtinai sukurto angliško posakio anglakalbiai gali ir nesuprasti, nes atitinkamos frazės vartojimas jau yra istoriškai nusistovėjęs. Manau, daug kam pravers galimybė išgirsti angliškų žodžių tarimą - galima susikonfigūruoti tarimo greitį ir tembrą.
Antrasis svarbus vartotojų pageidavimas - kuo labiau plėsti lietuvių kalbos tikrinimą, rasti tiek elementarias rašybos, tiek ir sudėtingesnes gramatikos klaidas. Išplėtėme rašybos tikrintuvo žodžių bazę, pridėjome daug vietovardžių, vardažodžių, parengėme naują gramatikos tikrintuvą, kuris taiso daugybę klaidų, pradedant netaisyklinga bendraties vartosena, baigiant skyryba, linksniais, prielinksniais ir t.t. Tai dažniausiai pasitaikančios klaidos. Gramatikos tikrintuvą ir toliau tobulinsime, norime, kad jis galėtų analizuoti visą sakinį, bet tai gana sudėtinga, iš karto to nepavyks pasiekti.
Ir pagaliau trečia - pastebėjome, kad yra poreikis turėti išsamų, vientisą sprendimą lietuvių kalbai skaitmeninėje aplinkoje vartoti. Mūsų kartais klausinėja, kodėl nepardavinėjame savo produktų - kompiuterinių žodynų, rašybos tikrintuvų, klaviatūros įrankių - atskirai. Tačiau daugeliui vartotojų neabejotinas “Tildės Biuro” privalumas yra tai, kad jis yra vientisas, jo programos tarpusavyje suderintos. Įsigijęs produktą gauni visas priemones, kokios šiuo metu yra įmanomos. Lietuvos rinkoje yra atskirų lietuvių kalbos vartojimo kompiuteriuose priemonių, kurias siūlo mūsų kolegos iš kitų bendrovių. Galbūt kam nors norėtųsi įsigyti tik vieną ar kitą “Tildės Biuro” įrankį, tačiau iš tiesų manome, kad mūsų pakete nėra nieko nereikalingo. Viena priemonė galbūt naudojama kasdien, kita - tik kartą per savaitę ar mėnesį, tačiau jos yra reikalingos.
Pirmuosiuose internete pasirodžiusiuose komentaruose apie “Tildės Biuro 2004” išleidimą buvo sakoma maždaug taip: neblogas daiktas, norėčiau ir aš gauti nemokamai. Gal šį kartą panaudojote kokias nors produkto apsaugos nuo piratavimo priemones?
Aš nemanyčiau, kad noras gauti nemokamai turėtų būti siejamas tik su piratavimu, kuris, suprantama, iš tiesų yra rimta problema. Dažniausiai tokie komentarai reiškia tik tai, kad žmonės nori įsitikinti, ar produktas iš tiesų vertas jų pinigų. Mes patys mielai teikiame tokią galimybę “Tildės Biuru” besidominčioms įmonėms ar organizacijoms. Jos kreipiasi ir mes sudarome galimybę kurį laiką produktą išbandyti. O dėl piratų, tai jokių priemonių, bandančių apsaugoti nuo kopijavimo, neketiname kurti. Rinka maža, tad produktų aktyvavimo internetu sprendimai ekonomiškai nepasiteisintų - pats produktas taptų labai brangus. Paprasčiausiai manome, kad mes turime kurti produktus ir siūlyti juos vartotojams, o jų naudojimo teisėtumu tegul rūpinasi atitinkamos institucijos.
Priežasčių, kodėl plačiai tebenaudojama piratinė įranga, taip pat ir “Tildės Biuras”, yra daug, ir ne visada viską galima paaiškinti vien tik piktybiškumu. Suprasdami, kad aprūpinimo kompiuteriais ir programine įranga požiūriu labiausiai skriaudžiamos kaimo mokyklos, pernai su ponios Almos Adamkienės paramos ir labdaros fondu padovanojome 1 tūkst. “Tildės Biuro” licencijų atokesnėms Lietuvos mokymo įstaigoms. Viena vertus, mokiniams - ir mokytojams! - nebereikės diegti nelegalių programų, jie supras, kad legali programinė įranga - tai vertybė. Kita vertus, mums rūpi, kad mokyklos suole susipažinus su “Tildės” produktais jais bus naudojamasi ir vėliau - mes niekur iš Lietuvos neišvyksime, dirbsime čia ir po 10, ir po 20 metų. O bene svarbiausia - tai, kad mūsų darbai padeda puoselėti gimtąją kalbą. Tarybiniais metais mažai kas rimčiau mokykloje mokėsi anglų kalbos, nes atrodė, kad jos neprireiks. Pasirodo, gyvenimas keičiasi. Dabar baugu dėl to, kad dauguma jaunimo nebesimoko lietuvių kalbos, nes jiems atrodo, kad jos nereikės. Dabar jiems svarbiausia - anglų. Kažkada tai gali atsirūgti ir mums patiems: jaunimas išvažiuos ten, kur jiems bus lengviau susišnekėti…
Dėkoju už pokalbį.
Kalbėjosi Darius Mikšys
