„Natūralu, kad pirmieji darbai bus susiję su 2021 metų biudžeto projekto peržiūra, nes yra įvairių signalų, kad galbūt ne visai tiksliai yra suplanuotos tiek pajamos, tiek išlaidos, neįtraukiant tam tikrų dalykų į biudžeto projektą. Tikrai pirmas darbas bus įdėmiai peržiūrėti, kokios išlaidos nėra įtrauktos ir kokios pajamos įtrauktos, kurių galbūt nevertėtų įtraukti“, – BNS sakė G. Skaistė.
Pasak jos, tas pats laukia ir DNR plano, kurio naujoms priemonėms kitąmet numatyta skirti 1,6 mlrd. eurų, iš jų 813 mln. eurų – iš Europos Sąjungos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (angl. Recovery and Resilience Facility, RRF).
„Mes jau esame kalbėję, kad imsimės nuoseklios DNR plano peržiūros, jau vien dėl to, kad dalis pajamų, kurios yra numatytos iš RRF, jos dar nėra garantuotos, taip pat nėra aiškūs prioritetai, kam iš tikrųjų bus galima tas RRF lėšas skirti. Reikėtų labai atsargiai žiūrėti į tas išlaidas, kad jos atitiktų reikalavimus, kuriuos mums vėliau kels Europos Komisija“, – aiškino G. Skaistė.
Jos teigimu, daug dėmesio ketinama skirti mokesčių sistemai, siekiant, kad ji būtų teisinga, aiški, stabili ir prognozuojama, kas ilguoju laikotarpiu leistų verslui efektyviau ir realiau planuoti investicijas, mažintų šešėlį bei paskatas vengti mokesčių. Tačiau, anot G. Skaistės, šiuo metu mokesčių pakeitimai neplanuojami.
„Kalbant apie 2021 metus, tai, kas yra dabar, turėtų ir likti, vien dėl to, kad laiko tiek mums tiek verslui pasiruošti yra per mažai. (...) Manau, kad kitais metais galėsime kalbėti apie tam tikrą mokesčių sistemos peržiūrą, bet tuos darbus pirmiausiai reikėtų aptarti ir su koalicija, ir sudarant Vyriausybės programą numatyti, kokia kryptimi bus einama“, – tvirtino G. Skaistė.
Ji pabrėžė, kad bet kokie siūlomi mokesčių pakeitimai turės būti labai aiškiai argumentuoti, siekiant ilgalaikių tikslų, o ne bandant užkamšyti biudžeto skyles.
„Bet kokie pokyčiai turi būti aiškūs ir prognozuojami, jie būtų daromi ne šiaip pritrūkus šiek tiek lėšų kažkokioms išlaidoms (...) Turi būti planavimas ir aiškus pagrindimas, kodėl tie mokesčiai vienaip ar kitaip keičiasi ir transformuojasi“, – sakė G. Skaistė.
Jos teigimu, mažinant pajamų nelygybę dėmesys bus skiriamas labiausiai skurdą patiriančioms grupėms – socialinės rizikos šeimų vaikams, vienišoms mamoms ir vienišiems pensininkams. Tuo metu ekonomikoje bus siekiama pereiti prie aukštesnės pridėtinės vertės kūrimo, kas ilgalaikėje perspektyvoje užtikrintų didesnius atlyginimus ir mažintų emigraciją.
G. Skaistė pripažino, kad sėkmingas šių dviejų prioritetų įgyvendinimas priklausys ne tik nuo Finansų ministerijos, bet ir Socialinės apsaugos ir darbo bei Ekonomikos ir inovacijų ministerijų indėlio.
Ji sakė jau kalbėjusi su potencialiais kandidatais į jos komandą. Galimybę, kad joje galėtų dirbti kuris nors iš dabartinių viceministrų, G. Skaistė vertino skeptiškai.
„Pokalbių esu turėjusi ir, manau, kad komandą pavyks suformuoti per artimiausias porą savaičių. Manau, kad prioritetas visgi būtų formuoti savo komandą“, – sakė politikė.
Ekonomikos mokslų daktarės laipsnį turinti 39 metų G. Skaistė studijavo Mykolo Romerio ir Kauno technologijos universitetuose, taip pat stažavosi Ispanijos Karlo III ir La Korunjos universitetuose bei Kipro universitete.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijai G. Skaistė priklauso nuo 2005 metų, 2007-2016 metais ji buvo Kauno tarybos narė. Į Seimą G. Skaitė pirmą kartą išrinkta 2016 metais, kur praėjusią kadenciją dirbo Socialinių reikalų ir darbo bei Biudžeto ir finansų komitetuose.
G. Skaistė taip pat yra Lietuvos Sąjūdžio narė, Atlanto sutarties Lietuvos bendrijos narė, Lietuvos šaulių sąjungos narė.
