„Kadangi matome tam tikrus visuomenės nuogąstavimus dėl to, kad savivaldybės galbūt piktnaudžiaus gana plačiomis tarifų žirklėmis, manau, kad artimiausiu metu užregistruosime pasiūlymą, kuris galbūt sudės saugiklius, numatančius, kad pirmam būstui ir apskritai gyvenamajam būstui būtų taikomas tikrai nedidelis tarifas“, – žurnalistams po Vyriausybės posėdžio trečiadienį sakė G. Skaistė.
Tuo metu didesni NT tarifai, jos teigimu, galėtų būti taikomi apleistiems ir nenaudojamiems objektams.
„Didieji tarifai būtų kaip galimybė savivaldai pasinaudoti tuomet, kai turtas yra apleistas, nenaudojamas ir kitaip reikalauja tam tikro postūmio, ką norėjo savivalda turėti kaip instrumentą“, – teigė finansų ministrė.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė interviu „15min“ teigė, kad NT mokestis gali būti koreguojamas numatant konkretesnius intervalus gyvenamosios ir kitos paskirties būstui. Anot jo, maksimalus tarifas pagrindiniam būstui neturėtų viršyti 0,2 proc.
Seimas spalio 10-ąją po svarstymo pritarė naujoms NT mokesčio įstatymo pataisoms, tačiau valdančiajai koalicijai nesutariant dėl naujo mokesčio modelio, balsavimas dėl NT įstatymo pataisų nukeltas į lapkritį.
Pataisomis siūlyta nustatyti 0,05-4 proc. (dabar – 0,5-3 proc.) komercinio ir gyvenamojo NT mokesčio „žirkles“, o konkrečius tarifus palikti tvirtinti savivaldybėms. Būtų neapmokestinama pagrindinio būsto vertės dalis, neviršijanti 1,5 konkrečios savivaldybės NT verčių medianos (vidutinės būsto vertės).
Savivaldai siūloma leisti nusistatyti didesnį NT mokestį, jeigu statinys neturėtų suformuoto žemės sklypo.
Nauji NT mokesčio tarifai įsigaliotų nuo 2025 metų, o pirmasis mokėjimas būtų 2026 metais.