Pirmadienį liudydama Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo istoriją tiriančiai Seimo komisija dėl Prezidentūros pozicijos sankcijų baltarusiškoms trąšoms klausimu A. Skaisgirytė teigė, jog ES šalių nuomonės derybų pradžioje ekspertiniame lygmenyje išsiskyrė – kelios šalys pasisakė prieš sankcijas trąšoms, o viena buvo kategoriškai prieš sankcijas branduolinei energetikai.
Pasak A. Skaisgirytės, tuomet sumanyta prieš sankcijas Astravui pasisakančiai šaliai pasiūlyti, kad Lietuva atsisakytų reikalavimo dėl sankcijų trąšoms, jei ši šalis pakeistų poziciją dėl Astravo branduolinei jėgainei.
Šalių prezidento patarėja neįvardino, sakydama, kad tai slapta informacija. Komisijos prašymu ji pažadėjo pateikti įslaptintą atsakymą ir įvardinti šalį, kurią norėta įkalbėti mainams, bei visą susirašinėjimą tarp Prezidentūros ir Užsienio reikalų ministerijos (URM) sankcijų Baltarusijai klausimu.
Taip pat komisija, nesulaukusi prezidento Gitano Nausėdos atsako į kvietimą liudyti komisijai, nusprendė klausimus jam išsiųsti raštu.
Patarėja: gautas neigiamas atsakymas dėl Astravo
Minėtą mainų variantą A. Skaisgirytė įvardino buvus vienu iš derybinių žingsnių pirminiame derybiniame etape, o tokiam variantui nepavykus, pasak jos, buvo grįžta prie pilno sankcijų sąrašo.
„Briuselyje nuotaikos buvo tokios, kad Europos išorės veiksmų tarnybai pasiūlius septynias sritis sankcionuoti, kai kurios šalys labai prieštaravo trąšų sektoriui, viena ypač, sakydama, kad tai iškreips visą trąšų rinką, viena šalis prieštaravo branduolinei energetikai. Lietuvos diplomatai tada turėjo instrukciją kelti branduolinio sektoriaus sankcionavimo klausimą nuo pat ekspertinės grupės, bet viena šalis tam labai prieštaravo“, – komisijos posėdyje pasakojo A. Skaisgirytė.
„Ir tada kilo tokia idėja, kurią atrodė, kad galima pabandyti, kadangi viena šalis, kuri prieštaravo branduoliniam sektoriui, prieštaravo ir trąšoms, tokiam susitarimui, kad mes juos paremiam dėl trąšų, o jie paremia dėl Astravo. Tuo metu branduolio (energetikos – BNS) įtraukimas į sankcijas atrodė didesnė diplomatinė pergalė“, – kalbėjo patarėja.
Anot jos, kadangi minėta šalis kategoriškai su tokiu variantu nesutiko, šios idėjos atsisakyta, o viešumoje labiausiai nuskambėjusi frazė iš diplomatų ir Prezidentūros atstovų susirašinėjimo „norime trąšas out, AAE (Astravo atominę elektrinę – BNS) in“ yra iš šio derybų etapo ir išimta iš konteksto.
Klausiama, kaip konkrečiai buvo įvardintas siūlymas minėtai šaliai, A. Skaisgirytė teigė, jog buvo klausta, ar yra kokių nors galimybių, kad ji atsitrauktų nuo „veto“ branduoliniam sektoriui, bet atsakymas buvo kategoriškai neigiamas.
Pasak A. Skaisgirytės, prezidentas visuomet pasisakė, kad sankcijos turi būti įvestos plačia apimtimi ir kuo greičiau, būtų realiai veikiančios“.
A. Skaisgirytė taip pat teigė, kad Prezidentūros ir Užsienio reikalų ministerijos (URM) nesutarimai dėl sankcijų baltarusiškoms trąšoms yra sureikšminami, o išties pozicijos išsiskyrė ne esminiais klausimais, bet dėl taktikos.
„Ir URM, ir prezidento patarėjai sutiko visiškai aiškiai, kad sankcijos turi būti, kuo didesne apimtimi, apimančios kuo daugiau sektorių, dėl šito nesutarimų nebuvo. Dėl taktinių dalykų – mes pasiūlėme ne aukštai aprobuotą poziciją, o darbinį diplomatinį veiksmą, bet tas veiksmas pasirodė neįmanomas dėl tos kitos šalies“, – kalbėjo patarėja.
„Ir viskas: kai tas veiksmas pasirodė neįmanomas, mes supratome, kad einame su tuo, ką turime, mes konstatavome, kad mums nepavyko įdėti branduolio, bet dėl to nestabdome likusių sektorių, kurie yra sąraše“, – pridūrė A. Skaisgirytė.
V. Bakas: komisija tikrins informaciją dėl mainų
Seimo komisijos pirmininkas Vytautas Bakas pažymi, kad minėtu liudijimu A. Skaisgirytė patvirtino, kad viename iš derybinių etapu Prezidentūra buvo už trąšų išėmimą iš sankcijų paketo, tačiau, anot jo, pateikė paaiškinimą – jį komisija tikrins.
„Mūsų uždavinys išsiaiškinti, kodėl Prezidentūra prieštaravo sankcijų baltarusiškam verslui įvedimui ir šiandien patarėja patvirtino, kad prezidento patarėjai rašė tuos laiškus, bet ji paaiškino, kodėl taip buvo daroma, buvo bandoma padaryti mainus, trąšas palikti (nuošaly – BNS) ir mainais į tai įtikinti valstybes nares EVT įvesti sankcijas atominei energetikai“, – po komisijos posėdžio žurnalistams sakė V. Bakas.
Jis pažymėjo, kad iki šiol komisijai tokie mainai nebuvo žinomi, apie juos neužsiminė nei vienas komisijai liudijęs URM atstovas ar kiti pareigūnai.
„Tai buvo pirmą kartą pasakyti tokie argumentai, be abejo, mes bandysime aiškintis, kiek tokie argumentai nuoširdūs, be abejo, patarėja neturime pagrindo netikėti, tai yra oficiali pareigūnė, paprašėme papildomos informacijos, kuri atskleistų Prezidentūros ketinimus“, – kalbėjo V. Bakas.
Komisijai pirmadienį liudijęs prezidento patarėjas Jarekas Niewierowiczius (Jarekas Neverovičius) sakė tiesiogiai sankcijų klausimo nekuravęs, tik su savo grupę rinkęs informaciją apie galimą poveikį, jo pasigedęs iš Vyriausybės.
Pasak jo, šie klausimai aptarinėti diplomatų lygmenyje ir atsakymą, kad minėta šalis nesutinka nusileisti dėl Astravo, iš Briuselio perdavė Lietuvos diplomatai.
„Mūsų siekis buvo įvertinti maksimaliai poveikį Lietuvos įmonėms, geležinkeliams, jūrų uostui, poveikį, kurs būtų tiesiogiai pajamoms, pelnui, mokesčiams ir tam kontekstui, kuris buvo aktualus, t. y. faktas, kad mūsų kaimynai tuo metu labai aktyviai konkuravo su Lietuvos susisiekimo sektoriumi“, – kalbėjo K. Niewierowiczius.
„Bėda buvo ta, kad šito vertinimo Vyriausybė nedarė ir mums teko kartoti ir prašyti poveikio vertinimo, nes susidarė įspūdis, kad Vyriausybė ar tam tikros ministerijos, ypač URM, veikia be tokių vertinimų ir negali pasakyti, kaip tokios rizikos būtų suvaldytos. Tos dalies mes visiškai neturėjom, mano asmeninu vertinimu, tai buvo bėda“, – kalbėjo patarėjas.
URM: Prezidentūra vienintelė buvo prieš sankcijas trąšoms
Užsienio reikalų viceministras Jonas Survila anksčiau komisijai yra liudijęs, kad Prezidentūra buvo vienintelė Lietuvos institucija, abejojusi sankcijų baltarusiškoms trąšoms tikslingumu.
Jis teigė, kad Baltarusijos režimui 2021 metų gegužę perėmus ir Minske nutupdžius iš Atėnų į Vilnių skridusį lėktuvą, Lietuva ėmėsi telkti koaliciją, kad Baltarusijai būtų įvestos sankcijos. Tuo metu Prezidentūra pasisakė prieš sankcijas konkrečiai trąšų sektoriui.
Prezidentūros atstovai anksčiau ne kartą buvo pasisakę, kad prieš kelerius metus svarstant sankcijas baltarusiškoms trąšoms Prezidentūra norėjo įvertinti jų žalą Lietuvos ekonomikai.
A. Skaisgirytė yra teigusi, kad svarstant sankcijas reikėjo numatyti sankcijų žalą Lietuvos transporto sektoriui. Anot jos, nuo sankcijų nukentėjo valstybės valdomi „Lietuvos geležinkeliai“ bei Klaipėdos uostas, o Prezidentūra rūpinosi, kaip sumažinti žalą šioms valstybinėms įmonėms.
Žiniasklaida jau anksčiau skelbė, kad 2021 metais derinant pozicijas dėl sankcijų Baltarusijai Prezidentūra buvo prieš sankcijas trąšoms.
Naujienų portalas „Delfi“ citavo ištraukas iš prezidento patarėjų susirašinėjimo su Užsienio reikalų ministerijos diplomatais, viename iš jų buvo plačiausiai nuskambėjusi frazė „norime trąšas out, AAE (Astravo atominę elektrinę – BNS) in“.
Prezidentūra komentuodama situaciją tuomet teigė, jog vidinio darbinio susirašinėjimo nuotrupos neatspindi galutinės bendros, su Vyriausybe suderintos pozicijos.
Galop sankcijas baltarusiškoms trąšoms įvedė tiek ES, tiek Jungtinės Valstijos, jų tranzitas per Lietuvą sustojo.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
