Iš penkių didžiųjų miestų už šilumą spalio mėnesį jie mokės daugiausiai, o šiauliečiai kišenes paplonins mažiausiai. Tiesa, nors šiauliečiai iš didžiųjų miestų už šilumą šį šildymo sezoną mokės mažiausiai, visgi čia kilovatvalandės kaina, palyginti su pernai, išaugo net 16 procentų.
Šiluma brangsta visoje šalyje, tačiau Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija ramina: bent spalį sąskaitos už šildymą „nesikandžios“ ir bus maždaug dešimtadaliu mažesnės nei pernai tokiu pat metu. Tai lėmė dvi priežastys.
„Na, spalio pradžia buvo tokia truputį vėsesnė, tas šildymo sezonas prasidėjo, bet tada sekė šiek tiek vėlesnė nei įprastai ir tikrai šilta bobų vasara, kuri truko dvi savaites ir buvo pakankamai ilga, galime sakyti, rekordiškai ilga“, – sakė klimatologas Donatas Valiukas.
„Taip pat lėmė skirtingu laiku prasidėjęs šildymo sezonas, kuris prasidėjo tarp spalio 2 d. ir spalio 22 d. atskiruose miestuose“, – antrą priežastį įvardijo LŠTA atstovas Mantas Paulauskas.
Anot klimatologų, šiltesnis nei įprasta bus ir lapkritis, tad ir už šildymą jo metu sąskaitos dar bus įkandamos. Tačiau tikėtis, kad laukia lengva žiema – nereikėtų. Prognozuojama, kad šventinį gruodį bus pora laipsnių didesnis šaltukas nei pernai. Be to, jau dabar akivaizdu, kad šį šildymo sezoną prognozuojama kilovatvalandės kaina bus didžiausia per trejus metus. O tai neabejotinai atsispindės ir sąskaitose už šildymą.
„Mūsų skaičiavimais, atskiruose miestuose šį šildymo sezoną vidutiniškai šilumos kilovatvalandės kaina turėtų brangti nuo 5 proc. iki 15 proc.“, – kalbės M. Paulauskas.
Pasaulio biomasės energetikos asociacijos prezidentas, Lietuvos biomasės energetikos asociaciją „Litbioma“ valdybos narys Remigijus Lapinskas abejojo, ar gyventojai pajaus didesnes šildymo sąskaitas.
„Natūraliai šilumos ta kaina kyla, bet ji toli gražu nėra tokia, kokia buvo, atsiminkime 2011 m. ar 2012 m., kai mes už šilumą mokėjome, tarkime, 8, 9, 10 ar netgi daugiau euro centų už kilovatvalandę. Ir aš prognozuoju, kad ta žiema šiais metais bus tokia pati šilta, komfortabili, o tas kelių eurų, tarkime, per vieną turto vienetą – namą ar butą – kainos skirtumas už šilumą, na tai jis, atvirai pasakius, matyt, nelabai ir pasijaus“, – dėstė jis.
Tačiau taip toli gražu nemano Lietuvos gyventojai.
„Šiai dienai esant be darbo, man bus labai sunku“, – sakė Kauno gyventoja.
„Baisu bus. Neįmanoma. Ypatingai va vienišos mamos. Vat aš auginu viena 3 mažus vaikus. Tai čia, na, nežinau. Košmaras“, – kalbėjo kita kaunietė.
„Nepergyvenu, na, ką pergyvent? Na, gi neverksi, ne operacija, kaip sakant, ne butą atima. Vis tiek susimokėsi iš pensijos“, – dėstė panevėžietis.
Tačiau kai kurie gyventojai neslepia pasipiktinimo: „Gi sakė biokuru bus, bus pigiau. Gavosi atvirkščiai.“
Iš Maltiečių paramą maistu gaunanti senutė pamena, kad pernai už šildymą ji pati mokėdavo apie pusšimtį eurų, likusią sumą padengdavo kompensacija. Tačiau dabar ji Nijolei nurėžta, tad artėjant žiemai moters laukia sunkesni laikai.
„Na, tai mano bus turbūt kokį apie šimtą. Elektros mes deginame daug, nes vakarai. Tai reiškia, man liktų koks 50 eurų pragyventi“, – pasakojo senjorė Nijolė.
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad 1,15 mln. gyventojų yra įsikūrę tokiuose daugiabučiuose kaip Nijolė. Kadangi namai neapšiltinti, su senomis nesubalansuotomis šildymo sistemomis, jų gyventojus pasiekia didžiausios sąskaitos už šildymą.
„Čia yra tragedija, klausykit. Na, čia ne tik pensininkams, bet, man rodos, kad visiems žmonėms. Vat, pavyzdžiui, kaimynė ateina, verkia. Jie dviese ir jinai dejuoja. Pavyzdžiui, kas pas mane per pietus lieka, aš visada jai atiduodu. Ten ar duona, ar kas…“, – kalbėjo ji.
Šilumininkai tvirtina, kad šilumos energijos kaina kyla dėl objektyvių priežasčių – pabrangusio biokuro ir gamtinių dujų.
Šilumos kainų skirtumai (ct/kWh):
4,24 – Utenoje
9,15 – Biržų raj.
Šilumos kaina didžiuosiuose miestuose (ct/kWh):
5,67 – Panevėžys
5,41 – Vilnius
4,82 – Klaipėda
4,74 – Kaunas
4, 58 – Šiauliai
Vidutinė šilumos kaina (ct/kWh):
5,75 – 2018/2019 m.
5,25 – 2017/2018 m.
5,71 – 2016/2017 m.
