„Patriotiškai nusiteikusių jaunuolių šūkaliojimas „Lietuva – lietuviams!“ duoda ginklą mūsų nedraugams į rankas sakyti, kad neva pas mus esama fašistų. Ir todėl man keista, kad Lietuvą mylintys jaunuoliai perima Kremliuje turbūt surašytus šūkius“, – kalbėjo Seimo narė V. Aleknaitė-Abramikienė, drauge pridūrusi, jog kalba ne tik savo, bet ir europarlamentaro Vytauto Landsbergio vardu.
Be komentarų, kaip sakoma. Tačiau trūksta patikslinimų. Susidvejinusi asmenybė nėra gerai, todėl reikėtų apsispręsti, kas teigia, jog šūkis „Lietuva – lietuviams!“ surašytas Kremliuje: ar V. Aleknaitė-Abramikienė, ar V. Landsbergis, ar abu.
Seimo narė pasisakė ir mitybos klausimais (paryškinimai mano).
„Mes jaučiame, jog kai nėra įmanoma Lietuvos kaip nors parklupdyti ant kelių, tai tada bandoma piešti negražų jos portretą. Deja, Vakaruose yra žmonių, išpažįstančių ir kitokias vertybes negu mūsų, ir bandoma atmušti tų žmonių Vakaruose apetitą Baltijos šalių nepriklausomybei. Kitaip ir nepavadinčiau – atmušti apetitą. Įrodyti, kad mes esame tokie netolerantiški, tokie baisūs“, – sakė V. Aleknaitė-Abramikienė.
Apetitą sukelia maistas. Prisiminiau pasaką apie Raudonkepuraitę.
– Europa, Europa, kodėl tavo akys tokios didelės? – klausia Lietuvėlė.
– Kad tave geriau matyčiau ir man seilės labiau tįstų, kai tavo nepriklausomybė kramtysiu, – atsako Europa.
Ir kas galėtų paneigti, kad Seimo narė nuogąstauja, jog Tėvynės nepriklausomybė liks nesuvalgyta? Gal ji pasisako už tarptautinį kanibalizmą?
Dėkodama krikščionių demokratų bendrijai už renginį, kuriame kalbėjo apie apetitą, politikė padarė prisipažinimą, kuris, mano požiūriu, savo atvirumu prilygsta Seimo nario Roko Žilinsko prisipažinimui, jog jis yra homoseksualas (paryškinimas mano):
„Kiekvieną kartą, kai ateinu į jūsų bendruomenę, aš pasveikstu, nes dirbu aplinkoje, kuri ardo mano nervų sistemą ir biolauką. Jūs jį, kaip sako šiuolaikiniai gudročiai, harmonizuojate“.
Bet juk Evangelijoje apie biolauką nieko neparašyta! Romos katalikas negali turėti nei biolaukų, nei auros, nei akupunktūros taškų, nei čakrų! Jeigu turi, vadinasi, tai velnio žymė!
V. Aleknaitė-Abramikienė stovi šalia eglutės, virš kurios kabo sodas – iš šiaudų sudurstytas pagoniškas biolauko generatorius.
***
