Šiuolaikinis žmogus galėjo kilti iš Vidurio Rytų, o ne iš Afrikos, teigia mokslininkai, aptikę 400 tūkst. metų senumo žmogaus palaikus.
Izraelio mokslininkai tvirtina Qesemo urve netoli Rosh Ha'Ayino atradę aštuonis dantis, panašius į žmogaus. Tel Avivo universiteto archeologų teigimu, šiems radiniams – 400 tūkst. metų, jie priklauso Vidurinio Pleistoceno erai, rašo „Telegraph.co.uk“.
Tai gali būti seniausi pasaulyje iki šiol atrasti homo sapiens palaikai. Jei pasirodys, kad tai tiesa, tai aukštyn kojom apvers įsitikinimą, kad homo sapiens, tiesioginis šiuolaikinio žmogaus įpėdinis, prieš 200 tūkst. metų kilo iš Afrikos.
Kaip tvirtina „Iš Afrikos“ teorija, homo sapiens prieš 70–50 tūkst. metų palaipsniui migravo į šiaurę – per Vidurio Rytus į Europą ir Aziją. Tačiau pastarųjų metų radiniai Ispanijoje ir Kinijoje taip pat vertė suabejoti teorija, kad žmogus kilo iš Afrikos.
Naujausiame tyrime, skelbiamame leidinyje „American Journal of Physical Anthropology“, teigiama, kad dantų dydis ir forma labai panaši į šiuolaikinio žmogaus.
Avi Gopheris ir Ranas Barkai iš Tel Avivo universiteto archeologijos instituto taip pat aptiko ugnies naudojimo, medžioklės, žaliavos apdirbimo gaminant titnaginius įrankius įrodymų, o tai leidžia manyti egzistavus modernios formos visuomenę.
Jų teigimu, reikia tolimesnių tyrimų, norint įtvirtinti jų teiginius, tačiau jei jie bus patvirtinti, tai „pakeis visą evoliucijos paveikslą“.
