Sušilus orams panevėžiečiai mielai mėgaujasi vandens malonumais. Panevėžyje tėra du oficialūs paplūdimiai, tačiau miesto Savivaldybei sunkiai sekasi rasti lėšų tinkamai juos įrengti. Pagrindinis miesto paplūdimys, įsikūręs prie buvusios "Ekrano" gamyklos, po savaitgalio lankytojus pasitinka su šiukšlių krūvomis ir narkomanų paliktais švirkštais bei adatomis, rašo "Panevėžio balsas".
Piniavoje ir prie buvusios "Ekrano" gamyklos įsikūrusių paplūdimių priežiūra Savivaldybei kasmet atsieina virš 30 tūkstančių litų, tačiau ši suma leidžia patenkinti tik minimalius poilsiautojų poreikius. Miesto ūkio skyriaus vedėjas Alfonsas Karalevičius pripažįsta, kad dabartinė miesto paplūdimių situacija apgailėtina. "Panevėžiui būtina turėti nors vieną gerą paplūdimį. Tačiau tai kol kas - tik svajonės", - sako Savivaldybės atstovas.
Paplūdimių priežiūra patikėta trims bendrovėms. "Panevėžio gatvės" kasmet atveža smėlio, įrengia persirengimo kabinas, pastato specialius kelio ženklus, iškabina taisykles. "Panevėžio specialus autotransportas" rūpinasi atliekų tvarkymu ir teritorijų valymu, o "Panevėžio želdynai" įsipareigoję porą kartų per metus nupjauti žolę.
UAB "Panevėžio gatvės" vadovas Gintaras Petrauskas sako, kad šiemet dėl vėsios vasaros paplūdimiuose poilsiautojų nedaug, tačiau darbo dėl to - ne mažiau. "Žmonių kultūra prasta. Po savaitgalių nuolat tenka viską tvarkyti: išlaužomi tualetai, persirengimo kabinos numetamos į vandenį, ir taip toliau. Toks niokojimas vyksta kasmet".
Pagrindinis Panevėžio paplūdimys lankytojus labiausiai traukia, nes yra gana lengvai pasiekiamas, be to, čia saugumą užtikrina budintys gelbėtojai.
Piniavoje esantis paplūdimys vilioja gražesne aplinka, tačiau sulaukia mažiau poilsiautojų, nes yra toliau nuo miesto. Čia teritorija sutvarkyta pačios bendruomenės iniciatyva.
Upių vanduo tiriamas kas pora savaičių. Europos Sąjungos direktyvas atitinkančių tyrimų rezultatai paprastai gaunami po savaitės. "Tiesą pasakius, tokia vandens stebėsena yra per menka. Upei labai didelę įtaką daro nenumatyti veiksniai: liūtys, kelias dienas trunkančios sausros, avarijos, kai išsilieja teršalai. Vandenį reikėtų tirti po kiekvieno tokio rimtesnio pokyčio", - tvirtina Visuomenės sveikatos centro gydytojas epidemiologas Alfonsas Žobakas. Vandens stebėjimą finansuoja miesto Savivaldybė ir dėl lėšų stygiaus jis negali būti atliekamas dažniau.
Anot Visuomenės sveikatos centro gydytojo, upėms didesnę įtaką turi žmogaus veikla nei pačios gamtos pokyčiai. Tik pernai didesnių problemų sukėlė itin ilgai trukusios sausros. Tuomet labai sumažėjo vandens lygis bei padidėjo tarša tiek Lėvens, tiek Nevėžio upėse. Dažniausiai paplūdimių vanduo būna užterštas pačių žmonių išmatų, tada aptinkama tokių pavojingų bakterijų kaip žarnyno lazdelės ir fekaliniai streptokokai.
Nurijus vandenį visos bakterijos patenka tiesiai į organizmą, todėl tikimybė susirgti išauga 10 kartų. Panevėžyje oficialiai maudymosi sezonas truks iki rugsėjo 15-os dienos.
