Kasmet kovo 8-ąją minima Tarptautinė moters diena. Sakoma, kad šios šventės ištakos galėtų siekti net senovės Graikiją, kuomet vyrai nutraukdavo karus, kad galėtų skirti dėmesio savo moterims.
Tarptautinės moters dienos, kaip tam tikros simbolinės šventės, įteisinimas susijęs su politinėmis pažiūromis: 1899 m. demokratiškų pažiūrų politikė Klara Cetkin pirmoji pradėjo kovoti dėl lygių moterų ir vyrų teisių, o po aštuonerių metų jos iniciatyva Štutgarte buvo surengta pirmoji tarptautinė moterų konferencija.
Pirmą kartą Tarptautinė moters diena buvo minima Vokietijoje 1911 metų kovo 8 d., o šios šventės simboliu tapo pirmosios pavasario gėlės – tulpės žiedas.
Naujienų portalas Balsas.lt pasidomėjo, ar tiesa, kad šiuolaikinės moterys vis dažniau taikosi į vadovų postus politikoje ir versle, o kai užsinori geltonų tulpių, tiesiog nusiperka jų pačios.
Sociologė: moteriška moteris – myli ir atjaučia
Į klausimą, kaip šiuolaikinė visuomenė suvokia moteriškumą, sociologė Daiva Selmistraitienė atsakė: „Pati sąvoka, kas laikoma moteriškumu, o kas vyriškumu, nėra labai pasikeitusi ir ko bepaklaustume, kas moteriška, o kas – vyriška, tai dažniausiai moteriškumas tradiciškai apibūdinamas, kad moterys labiau susijusios su šeima, vaikų auginimu, priežiūra, auklėjimu, namų saugojimu. Moteriškumas glaudžiai susijęs su motinyste. Moteriška tai, kas švelnu, jautru, gražu. Moteriška moteris yra ta, kuri myli, atjaučia, globoja. Tai laikoma išskirtinai moteriškomis savybėmis ir, tarsi, sudaro kontrastą su tokiomis tradiciškai vyrams priskiriamomis ypatybėmis, kaip jėga, veržlumas, kovingumas, atkaklumas.“
Apie tai, ar laikui bėgant pastebima šios sąvokos pokyčių, specialistė sakė: „Greta tradiciškai moteriškomis savybėmis laikomų bruožų atsiranda ir tokios sąvokos, kaip „dalykiška moteris“, „veikli moteris“, „karjeros, savirealizacijos siekianti moteris“. Tai jau nebelaikoma nemoteriškumu.
Vyrai ir moterys keičiasi vaidmenimis
Į klausimą, ar požiūrio į moteriškumą pokytis susijęs su tuo, kad visuomenėje keičiasi vyrų ir moterų vaidmenys, D. Selmistraitienė atsakė: „Žinoma, tai susiję su ekonominiais, socialiniais ir kitais mūsų gyvenime svarbiais dalykais bei faktoriais. Gyvenimas keičiasi: dabar, išlikimo prasme, gyventi yra geriau. Tam, kad galėtų išgyventi, žmogus privalėjo būti šeimoje. Daug kas priklausė nuo šeimos: šeimos buvo didelės, tai buvo tiesiogiai susiję su darbo rankų skaičiumi ūkyje, o dabar tai nebėra taip aktualu žmogaus išlikimui.“
Pašnekovė pateikė pavyzdį, kad šiuo metu vaikus gali auginti ir vienos mamos arba tėčiai. „Šiandien šeima jau nėra būtinas ekonominis vienetas. Žinoma, dėl tam tikrų priežasčių jis reikalingas, bet nėra toks absoliučiai būtinas, kaip kad buvo anksčiau. Šiuolaikinėje visuomenėje svarbiausi yra ne fiziniai sugebėjimai, tad nebelieka skirstymo į moteriškus ir vyriškus darbus – vis dažniau akcentuojami protiniai ir kiti inidividualūs žmogaus sugebėjimai, gabumai, polinkiai,“ – kalbėjo moteris.
Tėčiai tampa mamomis
Sociologės teigimu, tradiciniai vyrų ir moterų vaidmenys pamažu nyksta. „Šiuolaikinių vyrų ir moterų socialinių vaidmenų atlikime galime aptikti atvejų, kai vieni elementai su kitais tarsi susikeičia vietomis. Šių dienų visuomenėje tėčiai augina vaikus, ima tėvystės atostogas ir pan. Galbūt reiktų vadinti tam tikru susimaišymu, kuris suteikia galimybę pasirinkti, kaip gyventi patogiau atsižvelgiant į individo poreikius ir sugebėjimus.“
Į klausimą, ar teko girdėti tokią nuomonę, kad šiuolaikinės moterys vyriškėja, o vyrai – atvirkščiai – moteriškėja, pašnekovė atsakė: „Taip, galbūt nebėra tokių didelių skirtumų visuomenėje. Tai galime pastebėti ne tik užimamose pozicijose ar veiklose, bet ir išvaizdoje atsiranda daugiau maišymosi, daugiau laisvės.“
Mergaitėms – lėlės, berniukams – automobiliai?
Apie tai, kokie visuomenės pokyčiai atsispindi vaikų auklėjime, sociologė sakė: „Jei pasižiūrėsime į vaikų darželį, anksčiau viskas būdavo gana griežtai: mergaitėms – lėlės, berniukams – automobiliai. Dabar mergaitėms taip pat dovanojamos lėlės, o berniukams traktoriai ir sunkvežimiai, bet jau nebelaikoma gėdingu dalyku, jei mergaitės žaidžia su automobiliais, o berniukai rengia lėles.“
Moters teigimu, tokia įvairovė yra priimtina ir skatinama, bei vis daugiau atsiranda žaislų, kurie tinka abiejų lyčių vaikams. „Taip leidžiama vaikui rinktis, ką jis labiau nori veikti, o kartu skatinamas ir bendražmogiškų gebėjimų, polinkių vystymas, o asmenybės neapribojamos išskirtinai vyrišku ar moterišku vaidmeniu. Juk ir mokyklose berniukai mokosi kartu su mergaitėmis.“
Nuo karjerisčių iki „fyfų“
Šiaulių universiteto Lyčių studijų centre dirbanti dr. Virginija Šidlauskienė, kalbėdama apie stereoripus, kurie tebėra gajūs šiuolaikinėje visuomenėje, sakė: „Stereotipų, susijusių su moteriškumu, tebėra išlikę, nes dauguma visuomenės moterų ir vyrų juos kopijuoja, atnaujina ir perkuria. Taigi, namų šeimininkės/namų ūkio valdytojos, menkiau (materialiai ir statuso požiūriu) vertinamos darbuotojos; jos visada pasirengusios pasitarnauti, pagelbėti, globoti; švelnios, jautrios, dažnai ašarojančios, jausmingos, emocingos, švelnios, subtilios, supratingos, užjaučiančios, bet alogiškos, suvyriškėjusios; „boba už vairo“, „ jos visos tokios“, kaip ir „visi vyrai – kiaulės“, „tikras vyras“, „tikra moteris“, „karjeristės“, „blondinės“, „pupytės“, „fyfos,, „barakudos“,„aukos“, „tuštukės“... vyro aukštesnio statuso (ypač vadovo ir sugebančio geriau vadovauti) pripažinimas; kotiruojama seksuali, gundanti, viliokė, geidžianti, atsidavusi, gražuolė, save puoselėjanti, tobulinanti.... moteris. Šios nuostatos plačiai paplitusios, todėl visuomenės dauguma priima jas kaip natūralias ir nepakeičiamas".
Pasak pašnekovės, toks nesuvoktas santykis su lyčių normomis reprodukuoja patriarchalinę lyčių sistemą ir perkelia ją iš kartos į kartą. Kuriami naujos kartos stereotipai, pvz., prikabinant etiketę (vairuojančios moters automobilį puošia perspėjantis eismo ženklas – moteriškos avalynės aukštakulnis, kuris signalizuoja „Atsargiai, vairuoja moteris!“). Vaikai ir paaugliai savo įvaizdį virtualioje erdvėje konstruoja pagal lyčių stereotipus: geidulingos lūpos, viliojančios kūno pozos...
„Moteriškumas – tai visuma fizinių, elgsenos ir pasaulėžiūros bruožų, apibūdinančių, moterį. Arba dar – veiksmai, bruožai ir vertybės, gyvenimo būdas ir stilius, pomėgiai... (Kas kultūriškai,socialiai ir psichologiškai siejama su moterimis). Kalbant apie moteriškumą, jis, kaip taisyklė, lyginamas su vyriškumu, t. y. su kita lytimi (vyru), kuris yra kitoks. Man moteriškumo formulė - savitumas plius protingumas“, – kalbėjo moteris.
Ar tikrai egzistuoja stiprių moterų kultas?
Apie tai, ar galima teigti, kad visuomenėje pamažu įsigali tam tikras šiuolaikinės moters kultas, kuris akcentuoja moterišką stiprybę ir gebėjimą puikiai tvarkytis ne tik buityje, bet siekti karjeros, valdžios ir pan., pašnekovė sakė: „Tradicinis moterų sluoksnis – tūkstančių tūkstančiai moterų, kurios nematomos, neįvardintos, neišviešintos pradeda savo darbą ryte, tempia vaiką į darželį, griūną į darbą, palinkusios ištisą dieną prie siuvimo mašinos, konvejerio ar kompiuterio, atlieka pačius kruopščiausius, pedantiškiausius darbus, sulaukia darbo ar pamainos pabaigos, skuba kuo greičiau į parduotuvę, kad kuo trumpiau užtruktų eilėse, tuomet kelionė namo, posūkiai virtuvėje vaikams, šeimos nariams, indai, valymai, (ne)paruoštų pamokų kontrolė, įtampos ir konfliktai su paaugliais ar senukais tėvais, o gal draugė ar kolegė kokį gandą telefonu ar internetu „atmetė“...Na paskui į lovą... (O dar jei turi vyrą ar partnerį, galimas ir naktinio darbo epizodas su arba ne „su skaudančia galva...“). Tai ir galvoju, kur čia įsivyraujantis kultas?“ – kalbėjo V. Šidlauksienė.
Pasak pašnekovės, kintantis pasaulis, darbo, šeimos santykiai, organizacijų kultūrų, technologijų (įskaitant mediciną) spartus vystymasis ir pan. kaita, įsivyraujantis chaotiškumas, nepastovumas ir t. t. keičia moterų ir vyrų elgseną bei jų socialinius vaidmenis. Atsiranda ribinių grupių, asmenybių, pvz., moterys, planuojančios nekurti šeimos, negimdyti vaikų, nes joms socialinis statusas ir materialinė gerovė svarbiausia: „Steigiami „kietų“ moterų klubai, medžioklės, pypkorių, baikerių klubai. Darbo rinka reikalauja ne tik asmeninio individualaus indėlio kuriant pridėtinę vertę, kai dirbama tinkluose, laikinose projektinėse komandose, kur reikalingi ir kitokie gebėjimai: adaptuotis bet kurioje aplinkoje, greitai perprasti žmones, tarpasmeninis bendravimą, dirbti multikultūrinėse grupėse ar įmonėse,“ – kalbėjo pašnekovė.
Yra dalykų, kurių nepakeisime
Šiuolaikiniai vaikai taip pat skatinami galvoti apie tokias profesijas, kurios tiktų jiems, kaip asmenybėms, bet nebūtų parenkamos pagal vyriška-moteriška kriterijų. „Gyvenime ir vaikų auklėjime įžvelgiamos tam tikros tendencijos, bet tradiciniai vyro ir moters vaidmenys lieka aktualūs, ryškūs bei nepraradę savo esminės svarbos, ypač, kas yra susiję su vaikų auginimu, buvimu tėvu ar motina, “ – kalbėjo D. Selmistraitienė.
Sociologės teigimu, yra tam tikros ribos, kurių niekada nebus galima peržengti, nes lyčių skirtumai yra tai, ko mes negalime pakeisti.
