Šiuolaikinės komunikacinės technologijos sukurtos palengvinti bendravimą tarp žmonių, susisiekimą (tave pasieks visur...) ir tikriausiai – darbą. Ar iš tikrųjų taip ir yra, ar bendraujame daugiau ir dažniau, ir paprasčiau?
Mobilieji telefonai
Mobilieji telefonai įnešė gryniausią sumaištį į mūsų visų gyvenimus. Vos prieš dešimt metų net nežinoję, kad tokie yra, dabar gi išėję iš namų ir į rankinę neįsimetę ar prie diržo neprisisegę plastmasinės dėžutės su mygtukais puolam į paniką – jei neturiu telefono, tai manęs kaip ir nėra...
Mobilieji telefonai suteikė galimybę susisiekti su žmogum, kur jis bebūtų. Kelis pirmus metelius džiaugęsi šia galimybe būti visur pasiekiamais, dabar gi dažnas bučiuoja sodybos ar miškelio žemės plotą, kurio didieji telefono tinklai dar neaprėpė, kur ryšio nėra ir kur tavęs joks nepageidaujamas abonentas nepasieks. Aišku mobilusis turi galimybę būti išjungtas, bet deja daugelis įvaldęs šią funkciją jau po kelių minučių sunerimsta: o gal kas skambino, o gal kas svarbaus įvyko, tarytum pasaulinės svarbos mus liečiantys įvykiai vyktų aštuonis kartus per dieną; ir vėl telefoną įsijungia.
Mobilieji telefonai įnešė sumaišties ir į santykių vystymo sritį. Anksčiau, kai vienintelis telefonas būdavo pritvirtintas namie, nekontaktavimas būdavo pateisinamas: ai, tikriausiai skambino, kai nebuvau namie. Dabar gi, kai telefonas pridėtas prie ausies dieną ir naktį, skambinimo ar neskambinimo faktas kaip ant delno...
Mobilieji telefonai atvėrė dar vieną bendravimo rūšį, ko neturėjo fiksuotojo ryšio telefonai – žinutes. Oi, kiek pastangų pradžioj teko įdėti, norint sutalpinti penkių minučių pokalbį (juk fiksuoto ryšio telefonais kalbėjom kiek norėjom) į vieną žinutę. Pavargę stengtis pastebėjom, kad žodžius žinutėje galima trumpinti ir vis tiek gavėjas supranta, ką norėjom jam pasakyti. Pvz.: labs, gal susitink prie ged aikšt 7? Gavėjas per 1/3 sekundės atrašo: ngl, gal 8? Kitas gavėjas, jei sutinka, rašo: ok (čia tarptautinis žodis, šiuo atveju reiškiantis gerai, man aštuntą valandą tinka, būsiu tuo laiku prie Gedimino aikštės). Po to, pradėjus taupyti, visuotiniame žinutininkų susirinkime buvo nutarta, kad, jei žinutės gavėjas sutinka su žinutės tekstu, turi „numesti majaką“. Nežinantiems aiškinu: numesti makaką – tai skambinti žinutės rašytojui ir vos sulaukus pirmo signalo kuo greičiau telefoną išjungti. Taip rašytojas mato, kad jam skambinau, ir toks bendravimas nei man, nei jam nekainuoja. Žinutės rašytojas, neduok Dieve, turi nepakelti telefono, kai jam majakina. Dažnai toks pokalbis pradedamas taip:
- Kodėl pakėlei ragelį?
- Nes tu man skambinai...
- Aš tau neskambinau, aš tik majakinau...
Pradėjus rašinėti žinutes, atsirado daugybė iš skyrybos ženklų sudarytų kombinacijų, reiškiančių žodžius, emocijas ar net ištisus sakinius. Iš pradžių pradėjom reikšti emocijas: :) – man linksma, :( – man liūdna, :* – bučiuoju, ;) – merkiu akį. Vėliau ženklai buvo pradėti jungti tarpusavyje, taip gaunant visai kita reikšmę turinčius ženklus, kombinacijos vis ilgėjo, ir visa tai išsirutuliojo į tokius kodus, kad net Da Vinčis su savo išmislais prieš juos nublanktų. Sako yra žmonių suprantančių tokias konfigūracijas: ;:.%@:-&@…?”*;%-#@^&*. Įsivaizduojate?
Atsiradusios žinutės ne tik atnešė naudos, bet ir prikrėtė daugybę eibių. Prisipažinkim, kiek iš mūsų po antro alkoholinio kokteilio nusprendžia, kad reikia būtinai kam nors parašyti, pareikšti savo nuomonę ar pasiaiškinti santykius. Nesvarbu, kad jau trys valandos nakties, skambinti kaip ir per vėlu, o parašyti pats tas, nes tas žviegiantis pyp-pyp žmogaus tikriausiai neprižadins. Tik kažkodėl rytą pačiam perskaičius tas žinutes būna baisiai gėda ir niekaip neprisimenama, kodėl taip skubu buvo rašyti... Arba kiek kartų greitai suspaudžius telefono klavišus žinutė nuėjo ne tam adresatui?
Per mobiliuosius telefonus manau vaidijasi didelis porų procentas – na negali įlįsti į draugo mintis ir sužinoti, ką jisai mąsto, bet gali įlįsti į jo telefoną ir sužinoti, kam rašė, kada rašė, kam skambino ir kiek laiko kalbėjo, o tai jau daug informacijos... Aišku, niekas nesako, kad jis negali panaršyti tavojo telefono...
Prisimenu su grupe draugų išvažiavau į kalnus, kur jokio mobilaus ryšio nėra ir nebus. Visi pirmas tris dienas girdėjom savo ir kitų skambančius telefonus, galvoje pypsėjo ateinančios žinutės ir vis ranka slinko link kišenės, patikrinti ar kas neskambino... Tik po kelių dienų įsisąmoninom, kad telefono ir ryšio nėra, ir kad vieninteliai abonentai – tai šalia vaikščiojantys kalnų grupės kolegos. Buvo keista...
Dažnam interviu žymūs žmonės pasigiria: leidau sau išjungti telefoną dvi dienas, tai tokių atostogų jau seniai neturėjau... Tarytum, per visas kitas laisvas dienas mobilusis telefonas atostogoms leidimo nedavė...
Skype
Skype, internetinė programa leidžianti rašyti ir skambinti tokiam pačiam vartotojui veltui!!! Ilgai negalėjom patikėti, kaip čia taip gerai ir veltui. Programa, sukurta mūsų brolių estų, greitai pasklido po pasaulį, surasdama daugybę bendrauti ištroškusių vartotojų. Per Skaipą galima skambinti iš bet kurio į bet kurį kompiuterį po visą pasaulį ir tave netgi mato ir tu matai savo pašnekovą, lyg šis stovėtų už lango... Anksčiau namai, buvę vienintele saugia teritorija, kur galėjau vaikščioti su pižama ir susivėlusi, staiga tapo nebe tokie saugūs. O jei kas paskambins per Skaipą? Taigi pamatys, kad susivėlusi ir su pižama! Todėl dabar prieš įsijungdama kompiuterį susišukuoju, pasidažau, gražiai apsirengiu ir nusišypsau – kaip prieš eidama į darbą. Aišku Skaipo kamerą galima nusukti į kokį kampą, sako net yra galimybė ją išjungti. Bet juk įdomu pažiūrėti, kaip pašnekovas atrodo.
Rašant Skaipo programoje yra nerašyta sąlyga rašyti kuo greičiau ir tik išsiuntus peržiūrėti tekstą.
Dėl to ir rašoma:
labs, kapi sekais?
Grai, dar dirbuy
Vrm bakare kur alusa
Grai
Suprantat? Čia supaprastinta kalba greitai rašantiems vartotojams... Manau, knygynuose netrukus turėtų pasirodyti lietuvių-skaipo kalbų žodynai.
Elektroninis paštas
Elektroninis paštas davė galimybę išsiųsti laišką per kelias sekundes kitam tokio pat pašto turėtojui. Anksčiau prisėdę rašyti laišką prirašydavom kelis lapus, tada pakvėpinę įdėdavom į gražų voką, užrašydavom adresą su visais pašto kodais ir paseilinę bei priklijavę pašto ženklą iškilmingai ir su šypsena nešdavom laišką „išmesti“. Dar tris kartus pastuksendavom į pašto dėžutę, kad laiškas greičiau nueitų. Dabar gi, kai tokių pastangų nebereikia, kai laiškas nueina per kelias sekundes, kai galima persiųsti ir nuotraukas, ir dar daugybę dokumentų, o atsakymas ateina lygiai taip pat greitai, kažkodėl tai, pradėję rašyti elektroninį laišką ir parašę labas, kaip gyveni – užsikertame. Atrodo tiek turėjau pasakyti, tiek papasakoti, o žodžiai ant elektroninio popieriaus nesilieja. O jei ir liejasi, tai laiškas dažnai gaunasi sausas ir patys nesuprantam, kodėl taip yra... O per šventes gavę galybę elektroninių atvirukų, dažnas pradedam svajoti apie laikus, kai mus pasiekdavo popierinės atvirutės ir tikri laiškai...
Bendravimo technologijos tobulėja ne dienom, bet valandom. Telefonas jau moka groti muziką, fotografuoti ir tas nuotraukas išsiųsti. Kasdien vis išgirstam apie naujus technologijos stebuklus. Bet dažnai pavargę nuo Tiek informacijos suprantam, kad niekas niekada neatstos bendravimo akis i akį!
Bendraukim!
Jovita Bagdonaitė
