• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Esant per silpnam socialiniam dialogui tarp darbuotojų ir darbdavių, Lietuvoje siūloma įvesti kolektyvinio atstovavimo mokestį, kurį turėtų susimokėti nepriklausantieji profsąjungoms.

Esant per silpnam socialiniam dialogui tarp darbuotojų ir darbdavių, Lietuvoje siūloma įvesti kolektyvinio atstovavimo mokestį, kurį turėtų susimokėti nepriklausantieji profsąjungoms.

REKLAMA

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos vadovės, Trišalės tarybos pirmininkės Ingos Ruginienės teigimu, šis mokestis, kurio nepalaiko Vyriausybė ir darbdaviai, nereikštų, kad profsąjunga jo mokėtojus ginčuose su darbdaviu gins visais atvejais.

„Tai reikš, kad bus galima naudotis tik pačia kolektyvine sutartimi. Jeigu nori, kad profsąjunga gintų ir atstovautų, turi stoti į ją. Kolektyvinė sutartis tik papildoma apsauga ir papildomi gėriai, profsąjunga atlieka daug dar ir kitų funkcijų“, – tvirtino I. Ruginienė.

Tokio mokesčio idėją remianti „valstietė“ parlamentarė Aušrinė Papirtienė sako, jog tokį mokestį mokėtų profesinių sąjungų nariai.

REKLAMA
REKLAMA

„Toks mokestis būtų numatytas ne profesinių sąjungų nariams, jeigu kolektyvinėje sutartyje būtų susitarta, susiderėta dėl tam tikrų gerų nuostatų, vadinamų gėrybių tik profsąjungų nariams. Tai būdami ne profsąjungų nariai, kiti darbuotojai norėdami naudotis šitomis gėrybėmis galėtų mokėti kolektyvinį atstovavimo mokestį“, – antradienį Seime surengtoje spaudos konferencijoje teigė ji.

REKLAMA

Pasak parlamentarės, toks mokestis neturėtų būti mažesnis negu profsąjungų narių. Tačiau parlamentarė apgailestauja, kad jam priešinamasi ir Trišalėje taryboje, ir jos Darbo santykių komisijoje.

Pasak I. Ruginienės, kolektyvinio atstovavimo mokesčio nepalaiko Vyriausybė ir darbdaviai.

„Kai tik pradedam apie tai kalbėti, darbdaviai iškart blokuoja bet kokį kolektyvinių derybų procesą. Ir Vyriausybė nėra suinteresuota judinti Darbo kodeksą“, – teigė I. Ruginienė.

REKLAMA
REKLAMA

Be kita ko, I. Ruginienė dėl kolektyvinio atstovavimo siūlo sekti skandinavų pavyzdžiu.

„Skandinavijoje yra tobulas variantas, kurio turėtume siekti. Ten dėl kolektyvinės sutarties sudera profsąjungos su darbdaviu. Ir tokia sutartis visa apimtimi, įskaitant ir darbo apmokėjimo sistemą, taikoma visiems darbuotojams, tačiau yra keli punktai, kurie skirti ir numato papildomas garantijas tik profsąjungos nariams“, – aiškino I. Ruginienė.

Kolektyvinio atstovavimo mokestį ne profsąjungų nariams įteisinančiai Darbo kodekso pataisai Seimas yra po pateikimo pritaręs, tačiau svarstymai komitetuose dar neprasidėjo – laukiama Trišalės tarybos pozicijos.

Dabar profesinių sąjungų narių mokestis siekia 1 proc. darbuotojo atlyginimo.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų