Seimas ketina pasiūlyti Vyriausybei iki šių metų birželio 1 d. parengti detalų suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo projekto vystymo planą.
Plane siūloma numatyti suskystintų gamtinių dujų terminalo įrengimą Klaipėdos ar kituose Baltijos šalių uostuose. Projekto finansavimui, be valstybės lėšų, siūloma numatyti galimybę panaudoti Europos Sąjungos ir privataus kapitalo lėšas.
Įvairioms Seimo frakcijoms atstovaujančių Seimo narių grupės vardu tokį nutarimo projektą Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo Seimo Socialdemokratų partijos frakcijos seniūnas Algirdas Butkevičius.
Projektas teikiamas atsižvelgiant į prognozuojamą gamtinių dujų vartojimo ir priklausomybės nuo vienintelio išorinio dujų tiekėjo augimą. Seimo nariai taip pat akcentuoja būtinybę ieškoti alternatyvių gamtinių dujų gavimo šaltinių ir galimybę tam tikros gamtinių dujų dalies pakeitimą (kompensavimą) suskystintomis gamtinėmis dujomis.
Projekto autoriai pastebi, kad Energetikos įstatymas įvardija suskystintų gamtinių dujų importo terminalą kaip valstybinės svarbos energetikos objektą.
Nutarimo projekto iniciatoriai pažymi, kad energetikos saugumo požiūriu Lietuvai pats sudėtingiausias laikotarpis yra nuo Ignalinos AE uždarymo iki naujos AE eksploatacijos pradžios. Seimo narių nuomone, gerokai išaugusi priklausomybė nuo importuojamų dujų, sumažėję elektros energijos generavimo pajėgumai ir dėl fizinių jungčių nebuvimo apribotos energijos išteklių importo iš Europos šalių galimybės yra labai rimti iššūkiai, reikalaujantys neatidėliotino sprendimo.
Politikų duomenimis, uždarius Ignalinos AE prognozuojama, kad 2010 m. Lietuvos pirminiame energetikos balanse dominuos gamtinės dujos, kurios sudarys net iki 70 proc., o dujų sunaudojimas Lietuvoje 2015 metais gali siekti 5,12 mlrd. kub. metrų dujų per metus.
"Padėtis, kai viena iš energetikos išteklių rūšių aiškiai ima dominuoti balanse, pavojinga ekonominio ir energetinio saugumo požiūriu, ypač tuo atveju, jeigu ji yra importuojama ir importo šaltinių skaičius ribotas", - sakoma nutarimo projekte.
Jame pažymima, kad tinkamas pirminis energetikos balansas yra vienas pagrindinių ekonominio ir energetinio saugumo elementų.
