R. Lopatos teigimu, pataisos iki dviejų mėnesių sutrumpintų pirkimų procedūras atliekant supaprastintus pirkimus – būtų atsisakyta pažymų, patvirtinančių, kad tiekėjas yra patikimas.
Todėl siūloma tokių pažymų iš tiekėjų reikalauti tik esant abejonėms dėl jų patikimumo. R. Lopata pabrėžė, kad ypač sunku gauti tokias pažymas iš užsienio.
„Kartais mūsų mokslo institucijoms reikia prašyti pažymų iš Federalinio tyrimų biuro (JAV – BNS), kad galėtų įsigyti vieną ar kitą reagentą“, – kalbėjo R. Lopata.
„Manome, kad tai leistų mūsų eksperimentiniam mokslui iš tikrųjų būti kur kas konkurencingesniam tarptautinėje erdvėje ir automatiškai tą konkurencingumą pernešti ir į mūsų ekonomiką“, – kalbėjo R. Lopata.
Pakeitimai, be kita ko, numato daugiau supaprastintų pirkimų atvejų – neskelbiamų derybų būdu siūloma leisti pirkti prekes, kurios gaminamos ir naudojamos tik mokslinių tyrimų, eksperimentinių studijų ar eksperimentinės plėtros tikslais.
Taip pat siūloma didinti prekių ir paslaugų, kurias perkant sutartys gali būti sudaromos žodžiu, vertę nuo 5 tūkst. eurų (be PVM) iki 15 tūkst. eurų.
Seimas po pateikimo priėmė svarstyti tai numatančias Viešųjų pirkimų įstatymo pataisas. Toliau jas parlamentarai svarstys gruodžio 5-ąją, kai pakeitimus aptars Ateities, Ekonomikos bei Švietimo ir mokslo komitetai.