Tai numatančias Miškų įstatymo pataisas įregistravo „Nemuno aušros“ narys Martynas Gedvilas kartu su kitais šios frakcijos nariais.
Priėmus pakeitimus, laikantis tam tikrų sąlygų būtų leidžiama miško žemėje statyti laikinuosius poilsinius vasarnamius, kurių bendrasis plotas neviršija 24 kvadratinių metrų. Jei Seimas pritartų, statant poilsio namelius miško žemėje taip pat nereikėtų keisti žemės paskirties.
M. Gedvilas tikisi, kad pasiūlytas reguliavimas paskatins miško savininkus aktyviau naudoti savo valdas poilsio veikloms, prisidės prie kaimo turizmo ir gamtos pažinimo plėtros. Jo nuomone, tai sudarys sąlygas vystyti vietos verslą bei turizmo infrastruktūrą, padidins kaimo vietovių patrauklumą.
„Šis įstatymo pakeitimas yra svarbus kompromisas tarp rekreacinės veiklos skatinimo ir miškų apsaugos. Svarbu užtikrinti, kad teisinės priemonės būtų aiškios ir subalansuotos, siekiant išvengti galimos žalos gamtai“, – sako projekto autoriai.
Anot M. Gedvilo, būtina užtikrinti, kad statybos nepažeistų ekosistemų, biologinės įvairovės, nebūtų vykdomos saugomose teritorijose ar ypatingos ekologinės vertės miškuose.
Kaip vyktų statyba miško žemėje: leidžiama tik IV grupės miškuose, nuolat gyventi būtų draudžiama
Siūloma leisti statyti vasarnamius tik IV grupės – ūkiniuose – miškuose, kai tai „neprieštarauja teritoriniams planavimo dokumentams ir aplinkosauginiams reikalavimams“.
Beje, tokių statinių būtų negalima naudoti kaip nuolatinės gyvenamosios vietos. Įstatymo pataisos draudžia miške pastatytus poilsinius statinius pritaikyti gyvenamajai paskirčiai. Jei statiniai būtų naudojami nesilaikant šio reikalavimo arba nustačius aplinkosauginius pažeidimus, grėstų statybos leidimo panaikinimas.
Tuo metu į Miškų įstatymą siūloma įrašyti reikalavimą statant vasarnamius „nepažeisti miško ekosistemų vientisumo“, taip pat „būtų draudžiama daryti poveikį natūraliems vandens telkiniams, saugomoms teritorijoms ar gamtos paveldo objektams“.
Vasarnamio statybai miško žemėje būtų reikalingas savivaldybės leidimas, kuris būtų išduodamas miško savininkui pateikus prašymą bei atitinkamus aplinkosauginius vertinimus.
Siūloma, kad šios įstatymo pataisos įsigaliotų nuo 2026 m. sausio 1 d.
Įstatymo pataisas savo parašais taip pat parėmė „Nemuno aušros“ frakcijos seniūnas Remigijus Žemaitaitis, jo pavaduotojai Robertas Puchovičius ir Kęstutis Bilius, parlamentarai Artūras Skardžius, Daiva Petkevičienė, Daiva Žebelienė ir kiti.
Šiuo metu įstatymas draudžia miško žemėje statyti statinius, išskyrus tam tikras įstatymuose numatytas išimtis.
Miško žemėje leidžiama statyti miškų ūkiui reikalingus statinius – miško sargų namelius, sandėlius, technikos laikymo pastatus.Taip pat prie išimčių yra priskirti inžineriniai statiniai – leidžiama tiesti kelius, inžinerinius tinklus, priešgaisrinius vandens telkinius ir kitus infrastruktūros objektus. Tam tikrose vietose, ypač rekreacinės paskirties miškuose, šiuo metu leidžiama statyti tokius nesudėtingus laikinuosius statinius kaip stoginės, pavėsinės ar kiti poilsiui skirti objektai. Tačiau jei miškas patenka į nacionalinius parkus, draustinius ar kitas saugomas teritorijas, taikomi dar griežtesni apribojimai.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
