Seimas pradėjo svarstyti Statybos įstatymo papildymo projektą, kuriame siūloma įteisinti "spaudos prekybos ir paslaugų paviljono" sąvoką.
Antradienį už tokią Seimo nario Broniaus Bradausko pateiktą įstatymo pataisą po pateikimo balsavo 52 Seimo nariai, prieš buvo 3, susilaikė 34 parlamentarai.
Pagal siūlomą projektą, "spaudos prekybos ir paslaugų paviljonas - nedidesnis kaip 30 kvadratinių metrų statinys, skirtas ilgalaikei veiklai, kurio konstrukcijos pagal statinio techninį pasą yra ilgalaikės, laikytinas pastoviu nesudėtingu statiniu, registruotinu Nekilnojamojo turto registre, su teise į žemės nuomą po juo". Taip pat siūloma įteisinti, kad naujai statomam spaudos prekybos ir paslaugų paviljonui turi būti gautas statybos leidimas.
Projektą pateikęs B. Bradauskas sako, kad šiuo metu miestuose ir miesteliuose veikiantys spaudos paviljonai - kioskai yra didelėmis investicijomis į naujas technologijas sukurta nuosavybė, kai kuriuose įrengti kompiuteriniai terminalai, kasos aparatai, modemai, garso kolonėlės ir kt.
Parlamentaro teigimu, naujų terminalų dėka atsirado galimybė teikti gyventojams kokybiškas paslaugas, t.y. priimti mokesčius už komunalinius patarnavimus, papildyti mobiliojo ryšio kortelių sąskaitas, vykdyti miesto viešojo transporto elektroninių bilietų pardavimus - papildymus, priimti dienraščio spaudos prenumeratą.
B. Bradausko duomenimis, po to, kai buvo įdiegtos naujos technologijos, vieno paviljono-kiosko vertė padidėjo iki 55 tūkst. litų.
Tačiau pagal Statybos įstatymą visi kioskai yra priskiriami prie laikinų statinių ir neregistruojami kaip nekilnojamojo turto objektai, žemės nuomos sutartys su kioskų-paviljonų savininkais nesudarinėjamos. Savivaldybė, laikydama paviljonus-kioskus laikinais statiniais, po trejų metų eksploatavimo juos gali nukelti. Paviljonų-kioskų savininkai, norėdami tęsti prekybą, privalo mokėti vietinę rinkliavą.
Pirminiai šio Statybos įstatymo pataisos iniciatoriai bendrovės "Kauno spauda" ir "Vaskota".
