„Taip būtų ir toliau skatinamas verslo konkurencingumas, didėtų vienetų produktyvumas. Kaip rodo atlikta analizė, šia lengvata besinaudojančiuose vienetuose sparčiau nei šalies vidurkis didėjo darbuotojų skaičius, mokami atlyginimai. Verslo atstovų apklausų duomenys taip pat patvirtina, kad šios lengvatos taikymas turėjo įtakos konkurencingumo, produktyvumo didėjimui“, – teigiama dokumento aiškinamajame rašte.
Pasak finansų ministro, investicinius projektus vykdančios ir į esminį technologinį atsinaujinimą investuojančios įmonės galėtų investicijų suma mažinti savo apmokestinamąjį pelną ir nurašyti apie pusę to pelno.
Teikiamu projektu taip pat numatoma išplėsti investicinio projekto lengvatos ilgalaikio turto sąrašą, įtraukiant krovininių automobilių, priekabų ir puspriekabių turto grupę bei nustatyti apribojimą, kad apmokestinamąjį pelną dėl tokio turto įsigijimo galima sumažinti tik iki 1 milijono litų patirtų išlaidų per mokestinį laikotarpį suma. Vyriausybės atstovo nuomone, tai padėtų geriau naudotis šia lengvata smulkesnėms įmonėms.
Po pristatymo už teisės akto pakeitimus balsavo 117 Seimo narių, prieš balsavusių nebuvo, susilaikė 3 parlamentarai. Pritarus projektui po pateikimo, toliau jis bus svarstomas pagrindiniu paskirtame Seimo Biudžeto ir finansų komitete. Seimas nusprendė pataisas svarstyti skubos tvarka. Seimo posėdyje projektą numatoma svarstyti birželio 27 d.
