Pasak Rytų Europos studijų centro analitiko, Sergejaus Lavrovo pareiškimas yra informacinio karo elementas.
„Tai yra bandymas ištraukti lietuvius ir lenkus iš europinio konteksto. Pasakyt, kad šiandien Ukrainą remia ne Vakarai, ne Europa, vokiečiai, Prancūzija, o tik buvusios postsovietinės šalys, tokios kaip Lietuva ir Lenkija“, – sako L. Kasčiūnas.
Esą bandoma pasiųsti signalą ir daliai Vokietijos ar Prancūzijos politikų, kurie galėtų patikėti, jog Lietuva ar Lenkija yra „vieno klausimo valstybė“, kuri „nuolat šokinėja prieš Rusiją“ ir „suvedinėja istorines sąskaitas“.
S. Lavrovo žinutė taip pat skirta Rusijos „vidaus auditorijai“ bei Baltijos šalims, kad jų pozicija neliks be atsako.
„Bet šiuo atveju reikėtų visa tai priimti kaip komplimentą“, – sako L. Kasčiūnas.
Pasak jo, geriausias šalių atsakymas Rusijai būtų „kuo glaudesni Lietuvos ir Lenkijos santykiai“.
„Manau, Rusija šiandien sukūrė pakankamą erdvę mums pamiršti laikinus nesutarimus dėl visokių smulkmenų ir imtis strateginio bendradarbiavimo – strateginio bendradarbiavimo tarp Lietuvos ir Lenkijos. Tai būtų pats geriausias atsakymas Rusijai, parodant, ką jūs savo intervencija, kariniais grasinimais sukūrėte“, – sako politologas.
Pirmadienį Rusijos URM paskelbtame S. Lavrovo interviu, kurį jis davė „Bloomberg“ televizijai, Rusijos diplomatijos vadovas teigia, kad „daugybė lenkų, lietuvių, europiečių kovoja šių batalionų pusėje“ ir kad tai yra „oligarchų sukurti ir finansuojami batalionai“.
