Ketvirtadienį portalo cvbankas.lt vadovas Tomas Toleikis apžvelgdamas Lietuvos darbo rinką pasakojo, kad dabartiniais duomenimis nedarbo lygis siekia 4,9 proc.
„Tokį skaičių matėme prieš 2008 metų krizę, vasarą. Pandemijos metu nedarbo lygis buvo pasiekęs pastarųjų metų piką – 9,9 proc.
Prognozuojame, kad nedarbo lygis kitais metais turėtų išaugti. Tai patvirtina, tiek gyventojų lūkesčiai, tiek ekonomistai. Prognozuojama, kad kitais metais nedarbo lygis pakils iki 7 proc. Tačiau nuo 2024 metų nedarbo lygis turėtų leistis žemyn,“ – komentavo T. Toleikis.
Anot jo, pernai praėjus pandeminiam šokui sparčiai augo darbo skelbimų skaičius.
„Trečiąjį šių metų ketvirtį pastebime darbo skelbimų sumažėjimą.
Pagal darbo pasiūlymų skaičių pirmauja prekybos, klientų aptarnavimo, gamybos, pardavimo vadybos sričių darbo skelbimai. Taip pat nuosekliai auga finansų srities darbo skelbimų skaičius. Tai susiję su finansinių institucijų plėtra Lietuvoje,“ – pasakojo specialistas.
Jo teigimu, žmonės darbo ieško pasyviai ir aktyviai.
„Pasyvieji patys nekandidatuoja, tačiau darbdaviai juos randa duomenų bazėse ir kviečia darbintis jų įmonėse. Pastaruoju metu auga pasyviųjų kandidatų anketų peržiūrų skaičiai. Tai rodo, kad darbdaviams sunku pritraukti pakankamai kandidatų, todėl jie pasitelkia ir kitus paieškos būdus
Po pandemijos buvo jaučiamas sąstingis, kalbant apie darbo ieškančius žmones. Žmonės nebuvo linkę ieškoti naujų darbų, darbo paieškas atidėjo. Tačiau nuo šių metų pradžios darbo ieškantys žmonės grįžta į rinką“, – atkreipė dėmesį T. Toleikis.
Pasak jo, vienam darbo skelbimui iki pandemijos tekdavo apie 28 kandidatus. Po pandemijos daugelis darbdavių pajautė kandidatų mažėjimą.
„Praėjusių metų pabaigoje ir šių pradžioje vidurkis siekia 17 kandidatų vienam darbo skelbimui. Tačiau trečiąjį šių metų ketvirtį kandidatų skaičius išaugo iki 21.
Daugiausiai kandidatų sulaukia administravimo, žiniasklaidos, marketingo, dizaino sritys. Čia vienam darbo skelbimui tenka iki 50 kandidatų. Mažiausiai žmonių kandidatuoja į inžinieriaus, statybininkų pozicijas. Čia kandidatuoja apie 14 žmonių į vieną vietą,“ – skaičiavo specialistas.
Kas uždirba daugiausiai?
Anot T. Toleikio, didžiausių atlyginimų tikisi darbuotojai, užimantys vadovaujančias pareigas – projektų vadovai, direktoriai.
„Taip pat didelių atlyginimų tikisi ir inžinieriai, montuotojai. Ši pozicija gana netikėta, bet pastaruoju metu auga saulės elektrinių montuotojų paklausa,“ – aiškino specialistas.
Pasak jo, mažiausius atlyginimus tikisi gauti prekybos srities darbuotojai – pardavėjai, kasininkai. Šioje srityje darbuotojai pageidauja gauti nuo 1049 iki 1099 eurų neatskaičius mokesčių.
„Žiūrėdami pagal miestus matome, kad didžiausias atlyginimų lygis yra Vilniuje (1756 eurai ant popieriaus). Toliau rikiuojasi Klaipėda (1587 eurai), Kaunas (1485 eurai), Šiauliai (1483 eurai) ir Panevėžys (1265 eurai).
Tuo metu užsienyje atlyginimai ženkliai didesni nei Lietuvoje, ten jie siekia 6300 eurus ant popieriaus.
Darbo namuose atlyginimai irgi didesni nei didžiųjų miestų vidurkis. Čia jie siekia 3600 eurų. Iš namų dirba aukštesnės kvalifikacijos darbuotojai, todėl ir jų atlyginimai yra didesni,“ – komentavo T. Toleikis.
Jo teigimu, atlyginimų statistikoje matome ir vyraujančių atlyginimų rėžį, t. y. dažniausiai pasitaikantys atlyginimų dydis darbo skelbimuose.
„Žemiausia atlyginimų riba visuose miestuose yra labai panaši ir siekia apie 800 eurų neatskaičius mokesčių. Skiriasi tik viršutinis rėžis. Vilniuje jis siekia iki 2600 eurų su mokesčiais, Kaune ir Klaipėdoje 2300 eurus, o Klaipėdoje ir Šiauliuose 1900 eurus.
Galime teigti, kad atotrūkis, tarp daugiausiai ir mažiausiai uždirbančių žmonių, Vilniuje yra didžiausias,“ – sakė specialistas.
Anot jo, didžiausi atlyginimai pagal darbo sritis siūlomi IT , inžinerijos, mechanikos, statybos darbuotojams.
„Mažiausi atlyginimai siūlomi maisto gamybos, prekybos sričių darbuotojams,“ – teigė specialistas.
