„Siūloma tvarka yra neproporcinga, joje vėl atsispindi dvigubas kredito įstaigų apmokestinimas. Todėl svarstant apie pokyčius siūlytume išlaikyti visuotinio solidarumo principą, nediskriminuojant vieno verslo segmento – atsisakyti solidarumo mokesčio pratęsimo, atsižvelgti, kad bankai jau moka didesnį pelno mokesčio tarifą“, – komentare BNS antradienį teigė asociacija.
Pasak LBA, mokėdami didesnį pelno bei laikinąjį solidarumo mokesčius, „bankai Lietuvoje jau dabar yra papildomai apmokestinti du kartus lyginant su kitų sektorių verslo įmonėmis“.
20 proc. pelno mokesčio tarifas bankams, kurie uždirba daugiau nei 2 mln. eurų metinio pelno, buvo įvestas 2020 metais.
Finansų ministerija BNS praėjusią savaitę nurodė, kad gynybos finansavimo eikmėms padidinus pelno mokesčio tarifą vienu procentiniu punktu – iki 16 proc. –, tokiems bankams jis didėtų iki 21 procento.
Be to, ministerija siūlo vieneriems metams pratęsti pernai dvejiems metams įvestą laikiną bankų solidarumo įnašą.
LBA prezidentė Eivilė Čipkutė praėjusią savaitę BNS teigė, kad asociacijai neaišku, kaip keisis bankų pelno apmokestinimas. Be to, anot jos, politikai laužo pažadą dėl solidarumo mokesčio laikinumo.
Ji taip pat sakė, kad realus bankų apmokestinimas Lietuvoje pernai siekė apie 30 proc. – jų pelnas neatskaičius mokesčių siekė apie 1,5 mlrd. eurų, iš jų 0,5 mlrd. eurų sumokėta pelno bei laikinojo solidarumo mokesčių.
Pernai Lietuvoje veikiantys bankai, atskaičius laikinąjį solidarumo įnašą, uždirbo 986 mln. eurų grynojo pelno – du kartus daugiau nei 2022 metais.
Gynybos finansavimą politikai nori didinti iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), siekiant kariuomenėje greičiau kurti diviziją, iki 2027 metų priimti Lietuvoje Vokietijos brigadą ir pasirengti visuotiniam šaukimui.
