Kauno marių regioninio parko specialistai socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalijo įspėjimu, ko gamtoje nereikėtų rinkti.
Šiukštu nerinkite šių grybų ir augalų
Pavojingi gali būti ne tik vis dar miškuose randami grybai, bet ir augalai, kurie dažniausiai traukia akį savo ryškiaspalvėmis uogomis ar sparnavaisiais.
„Gražios ir pavojingos rudens gėrybės Kauno marių regioniniame parke.
* Karpotasis ožekšnis – pavojingos visos medžio dalys, negalima valgyti šio gražiai atrodančio medžio vaisių.
* Paprastoji musmirė, dažniau vadinama tiesiog raudonąja musmire. Musmirės nuodas muskarifinas paveikia smegenų didžiųjų pusrutulių žievę, dėl to apsinuodijus svaigsta galva, ima juokas.
* Žvynuotoji skujagalvė panaši į kelmutį, bet menkavertė.
* Europinis kukmedis – krūmas, auginantis gražias uogas, bet visos medžio dalys nuodingos, nevalgomos“, – dalijosi Kauno marių regioninis parkas.
Taip pat gamtoje vis dar galima aptikti ir kitus augalus, kurie yra plačiai naudojami medicinoje. Pavyzdžiui, pakrūminė bajorė, kuri auga pievose, šlaituose, pakelėse, pamiškėse, žydi iki pat spalio mėnesio.
Dar vienas liaudies medicinoje naudojamas augalas – baltasis dobilas, žydintis visą vasarą iki vėlyvo rudens. Šis augalas auga pievose, ganyklose, laukuose, miškų aikštelėse, pamiškėse, dirvonuose.
Aptinkama ir dirvinė buožainė. Šis sausesnėse pievose, laukuose, ganyklose, miško aikštelėse augantis augalas yra medingas, turi nemažai vitamino C ir yra naudojamas liaudies medicinoje.
Vis tik specialistai pabrėžia, kad gamta grožėtis reikia atsakingai – nerinkti uogų ar grybų, kurių nepažįstate, rinkti tik tuos augalus ar grybus, su kurių savybėmis esate susipažinę.
Nuodingi grybai Lietuvoje
Kaip anksčiau naujienų portalui tv3.lt pasakojo gamtininkas Almantas Kulbis, yra keli grybai, kurių tikrai nepatariama rinkti.
Pasak jo, grybai skirstomi į mirtinai nuodingus ir nemirtinai nuodingus grybus. Pirmieji gali negrįžtamai pakenkti organizmui ir jų suvalgius galima mirti, o po kitų paragavimo gresia apsinuodijimas.
„Dažniausiai nuodingi grybai yra kepurėtieji, nors jų įvairovė pakankamai didelė. Pavyzdžiui, Vokietija turi daugiau kaip 130 nuodingų grybų rūšių, tačiau tas nuodingumas nuodingumui nėra lygus.
Tik kelios rūšys yra mirtinai nuodingos, o kai kurios tarp nuodingųjų rūšių sudaro didesnę dalį kaip nuodingos iš dalies, o ne mirtinai nuodingos. Tokios rūšys sukelia apsinuodijimo simptomus, bet jie gali praeiti net negydomi“, – atskleidė jis.
Lietuvoje, kaip ir Vokietijoje, yra nemažai grybų, kurie nors ir yra priskiriami nuodingiems, tačiau dėl jų gresia tik apsinuodijimas. Visgi, yra ir keli išties nuodingi grybai, kurie gali privesti prie mirties.
Pasak gamtininko, tokius mirtinai nuodingus grybus Lietuvoje galima suskaičiuoti ant abiejų rankų pirštų. Nors jų nėra daug, tačiau mirtinų apsinuodijimo atvejų pasitaiko.
„Visiems geriausiai žinoma ir nuodinga yra žalsvoji musmirė. Taip pat nuodingos yra smailiakepurės musmirės, nuodingieji nuosėdžiai, eglinės kūgiabūdės, rausvėjančios plaušabudės.
Įdomu tai, kad valgomasis bobausis taip pat yra stipriai nuodingas grybas, tik jį kartais pavadina „sąlyginai valgomu“ dėl to, kad norint jį valgyti yra reikalingas specialus paruošimas“, – pasakojo A. Kulbis.
Gamtininkas pokalbio metu taip pat aptarė ir paprastąją musmirę, kuri daugelio sąmonėje yra demonizuojama. Pasak jo, iš tiesų ne visos musmirės yra nuodingos, kai kurios iš jų – valgomos.
„Musmirė – toks grybas, kuris iškart sukelia negatyvią reakciją, tačiau karališkoji musmirė yra traktuojamas, kaip Europoje vienas iš vertingiausių, gurmaniškų, renkamų ir ieškomų grybų, o Afrikos šalyse musmirių yra apie 700 rūšių, tad turguose galima pamatyti prekiaujant įvairių rūšių musmirėmis, kurios yra valgomos.
Netgi Lietuvoje yra nepilnai 20 skirtingų musmirių rūšių. Nuodingos iš jų yra tik kelios musmirių rūšys, pavyzdžiui, paprastoji musmirė, – ji yra nors ir nemirtinai, bet stipriai nuodingas grybas“, – paaiškino pašnekovas.
