Gamtininkas Deividas Makavičius pokalbio metu nurodė, kad šiuo metu pagrindinis grybavimo sezonas jau yra pasibaigęs.
Pasak jo, dėl pasikeitusio klimato šiemet lietuviai grybus galėjo rinkti ilgiau. Kuomet įprastai grybavimo sezonas prasidėdavo rugpjūčio-rugsėjo mėnesį ir baigdavosi spalį, šiemet jis truko nuo vasaros pradžios iki spalio.
„Iš tiesų, tie grybautojai, kurie domisi įvairesnėmis grybų rūšimis, gali grybauti netgi žiemą, per atlydžius. Tuomet jie renka tokius grybus, kaip, pavyzdžiui, juodkotė ugniabudė“, – pasakojo gamtininkas.
Grybavimo sezono pabaiga
Pasak D. Makavičiaus, nors yra grybų rūšių, kurias galima rinkti net ir žiemą, tačiau dauguma lietuviams gerai pažįstamų grybų šiuo metu ima nykti.
Visa tai – gamtos ciklo dalis, mat pavasaris skirtas visų augalų ir grybų dygimui, vasara – brendimui, o ruduo – sunokimui ir baigčiai.
„Kuomet sumažėja oro temperatūra, atšąla, tuomet grybams tampa sunku išgyventi. Jiems yra reikalinga šiluma tam, kad jie aktyviai galėtų vykdyti savo gyvybinę veiklą“, – pasakojo jis.
Taip pat D. Makavičius atkreipė dėmesį į grybų sąsają su medžiais. Anot jo, grybai yra susiję su medžiais tuo, kad panašiu laiku baigiasi jų gyvenimo ciklas.
Visa tai susiję su bendra grybų ir medžių mityba. „Kai medžiai numeta lapus – jų gyvenimo ciklas sulėtėja ir sustingsta, dėl to ir grybų sumažėja“, – paaiškino D. Makavičius.
Nepaisant to, gamtininkas pasakojo, kad laimingiausiesiems dar pavyks rasti miške vienur ar kitur „pasislėpusių“ ūmėdžių, baravykų, raudonikių ar voveraičių.
Šalnų poveikis grybams
Pokalbio metu D. Makavičius taip pat atsakė į klausimą, ar galima rinkti grybus po šalnų. Pasak jo, to daryti nereikėtų.
„Turbūt daugeliui kyla klausimų, kaip čia taip yra, kad šaldiklyje grybus užšaldyti galima, o po šalnų rinkti grybų negalima.
Visų pirma, užšaldymo greitis šaldiklyje yra greitesnis, nes temperatūra ten yra labai žema. Tad grybai užšąla per greitą laiką, o ir šaldome mes juos švarius ir sausus.
Tuo tarpu gamtoje yra kitaip. Dažniausiai rudenį nebūna tokių šalčių, kad temperatūra būtų mažesnė nei 10 laipsnių šalčio. Taip pat grybai yra nenuplauti ir nenusausinti“, – pirmąsias priežastis pateikė jis.
Dar vienas svarbus aspektas, kurį išryškino gamtininkas, – šalnų kartojimasis. Pasak jo, net ir tų produktų, kuriuos šaldome šaldymo kameroje negalima kelis kartus atšildyti.
Taip pat yra ir gamtoje. Anot D. Makavičiaus, problema tame, kad šalnos pasirodo naktimis, o dienos metu grybai atšyla. Vadinasi, grybai yra „užšaldomi“ kelis kartus, o dėl to yra netinkami vartojimui.
„Dėl šalnų taip pat pradeda irti baltyminės grybų struktūros ir prasideda kitų medžiagų gedimas. Tuomet grybai tampa kenksmingais ir jų valgyti negalima.
Įdomu ir tai, kad kuomet miške randamas užšalęs grybas yra parnešamas namo ir atitirpinamas – jis sutęžta. Tad net ir dėl to jis nėra patrauklus valgymui.“
