Jolanta GRUBLIAUSKAITĖ
„Šiaulių naujienos“
Jau beveik du mėnesiai, kaip šiauliečiai plūsta, rašo, skambina į dienraščio „Šiaulių naujienos“ redakciją skųsdamiesi dėl šiukšlėse paskendusio miesto. Dar visai neseniai daugiabučių namų gyventojai nebegalėjo tylėti dėl sausakimšai užpildytų antrinių žaliavų konteinerių. Panašu, kad situacija kiek pagerėjo. Tačiau dabar perpildyti komunalinių atliekų konteineriai. Dar didesnis galvos skausmas kyla privačių namų savininkams. Ne visiems jų pavyko gauti žaliųjų atliekų ir antrinių žaliavų surinkimo konteinerius, o vieninteliai turimi komunalinių atliekų konteineriai iš jų valdų vežami nebe kas savaitę, kaip buvo įprasta, o kas dvi. Niekas neišveža perpildytų konteinerių
„Norėčiau papasakoti apie šiukšlių surinkimą pastaruoju metu mieste. Ketvirtadieniais iš mūsų privačių valdų, t. y. Lydos ir Cvirkos gatvių gyventojų, surenkamos ir išvežamos šiukšlės. Tačiau šiandien šiukšlių (nerūšiuotų) nevežė. Gyventojų konteineriai dar iki šiol stovi pilni. Paskambinau į bendrovę „Specializuotas transportas“ ir sužinojau, kad šiandien yra žaliųjų atliekų surinkimo diena. Tada paklausiau, kur reikėjo supilti tas žaliąsias atliekas.
Ragelyje buvo tyla. Mūsų gatvių gyventojai turi tik komunalinėms atliekoms skirtus konteinerius. Kitą ketvirtadienį bus antrinių žaliavų surinkimo diena. Kadangi neturime ir antrinių žaliavų konteinerio, esame sumetę tos rūšies šiukšles į bendrą konteinerį. Galbūt kitą ketvirtadienį jau išdalins konteinerius ir vers mus perrūšiuoti savo konteinerius? Juose bus porą savaičių pastovėjusios žuvies, mėsos atliekų, kurios bus pradėjusios pūti. Ką galima sakyti apie sanitariją? Ar normalu, kad privačių namų gyventojai yra priversti tiek laiko laikyti gendančių produktų atliekas vasaros metu? Koks kvapas sklis? Juk konteineriuose dauginsis bakterijos, skraidys musės. Ar netaps jie infekcijų židiniais?“ – piktinosi šiaulietis Vytas.
Jam antrino miesto centre gyvenantis šiaulietis, kuris teigė, kad šiukšlių surinkėjai ne tik neištuština vienintelio turimo komunalinių atliekų konteinerio, bet dar ir šaiposi iš gyventojų. „Grįžęs iš darbo šalia namų radau ne tik sausakimšai užpildytą konteinerį, bet ir užlipdytą lapelį, kuriame informuojama, jog šiukšlės bus išvežtos kitą savaitę. Jei darbuotojai buvo sustoję prie mano namo, matė, kad nebėra, kur dėti šiukšlių, negi negalėjo ištuštinti? Kam ta pašaipa? Tai kur visą savaitę dėti šiukšles?“ – piktinosi jis.
Vietos turi pakakti
Bendrovės „Specializuotas transportas“ Antrinių žaliavų padalinio vadovas Rokas Koreiva tikina, kad vietos konteineriuose dviejų savaičių atliekoms sutalpinti pakanka. „Komunalinių atliekų konteinerių vežimo grafikas pasikeitė todėl, kad jau beveik šimtas procentų gyventojų yra aprūpinti žaliųjų atliekų ir antrinių žaliavų konteineriais.
Tai reiškia, kad dabar žmonės turi tris, o nebe vieną konteinerį. Užsienio šalių praktika rodo, kad rūšiuojant atliekas, tai yra, žaliąsias atliekas pilant į žaliųjų atliekų konteinerį, antrines žaliavas išmetant į antrinių žaliavų konteinerį, o visas kitas – pilant į komunalinių atliekų konteinerį, vietos turėtų užtekti dviem savaitėms. Logika paprasta: anksčiau visos susikaupusios atliekos buvo pilamos į vieną konteinerį, dabar žmonės turi tris. Pati bendrovė atliko tyrimą savo valdose ir įsitikino, kad tvarkingai rūšiuojant atliekas vietos užtenka“, – „Šiaulių naujienoms“ sakė jis.
Konteinerių užtenka ne visiems
Galbūt iš tiesų gyventojai sugebėtų sutalpinti atliekas, jei tik turėtų, kur jas talpinti. Tačiau akivaizdu, kad žaliųjų atliekų ir antrinių žaliavų konteinerių sulaukė ne visi. Bendrovės „Specializuotas transportas“ direktorius Rolandas Stanys teigė, kad tokia nedėkinga situacija susidarė dėl to, kad buvo užsakyta nepakankamai konteinerių. „Jų nebuvo gauta tiek, kiek Šiaulių mieste yra individualių valdų. Jei konkrečiai – pritrūko antrinių žaliavų konteinerių. Beje, šiuo metu dar tebevyksta dalijimas. Yra išdalyta per 80 procentų turimų konteinerių. Jei tik žmones rasime namuose, iki birželio mėnesio pradžios darbai turėtų būti baigti“, – sakė jis. Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro Atliekų surinkimo ir transportavimo kontrolės tarnybos vadovė Rita Ivoškytė antrina, kad iš tiesų žaliųjų atliekų konteinerių buvo užsakyta nepakankamai.
„Šiaulių mieste yra 9000 valdų, o mes įsigijome tik per 4000 žaliųjų atliekų konteinerių. Toks buvo Savivaldybės sprendimas. Neturėdami patirties, nežinodami rinkos poreikio, mes užsisakėme tiek. Nors mes siūlome gyventojams kompostuoti patiems ir vietoj šio konteinerio rinktis kompostavimo dėžę, gyvenimas rodo, kad miestiečiai kompostuoti neskuba. Bet čia dar ne pabaiga. Mes ieškosime sprendimų. Gal iš tų gyventojų, kurie negavo jokių rūšiavimo priemonių, bent kol kas šiukšlės bus išvežamos dažniau, gal prikalbinsime juos pasirinkti kompostavimo dėžes, matysim. Jei prireiks, svarstysim, kur galima įsigyti papildomų konteinerių“, – teigė R. Ivoškytė.
Kompostuojantiems – mažės mokesčiai
Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius Vladas Damulevičius paklaustas, kodėl buvo nuspręsta užsakyti būtent tokį žaliųjų atliekų konteinerių kiekį, teigė, kad vadovavosi apklausos rezultatais. „Prieš užsakant konteinerius buvo padarytas pirminis apskaičiavimas, žmonių buvo klausinėjama, ko jie norėtų: kompostavimo dėžės ar žaliųjų atliekų konteinerio. Pagal poreikį ir buvo užsakyti atitinkami kiekiai. Tačiau žmonės eigoje, matyt, keičia savo nuomonę, todėl ne visiems užtenka žaliųjų atliekų konteinerių“, – sakė jis.
Administracijos direktoriaus teigimu, individualių namų gyventojams nereikėtų baimintis rinktis kompostavimo dėžių, nes ateityje šiems asmenims bus mažinami mokesčiai. „Mano nuomone, kiekvienas gyventojas turėtų mokėti tiek, kiek jis naudojasi visuomenine paslauga. T. y., jeigu kompostavimu užsiimtų jis pats ir nesinaudotų surinkimo konteineriu, kurį vėliau reikia vežti, tuštinti, kompostuoti atliekas, tai tokiam žmogui, kuris naudotųsi kompostavimo dėže, paslauga turėtų būti pigesnė negu tam, kuris naudosis išvežimo konteineriu. Galbūt mes dar neįsibėgėjome, Taryba dar nepriėmė tokio sprendimo, bet tą žinią jau kelis kartus esame skleidę. Tikimės, kad mažesni mokesčiai paskatins žmones kompostuoti“, – teigė jis.
Miestas paskęs smarvėje?
„Šiaulių naujienų“ skaitytojai sunerimo, kad netgi tada, kai būtų suteikta galimybė naudotis visais rūšiavimui skirtais konteineriais, komunalines atliekas vasaros metu derėtų vežti dažniau nei kas dvi savaites. Tuo metu bendrovės „Specializuotas transportas“ direktorius tikina, kad jo asmeninė patirtis leidžia teigti, jog dviejų kartų per mėnesį pakanka.
„Aš gyvenu trijų asmenų šeimoje. Tikrai užtektų, jei iš mūsų individualios valdos mišrių komunalinių atliekų konteinerius išvežtų du kartus per mėnesį. Jei sąžiningai atlieki rūšiavimą, tikrai nereikia, kad būtų važiuojama keturis kartus. O dėl pašalinių kvapų... Viskas priklauso nuo žmogaus sugebėjimo gyventi taip, kaip jis nori. Jeigu jis viską bet kaip meta į bendrą kibirą, tai kvapas tikrai bus. Priešingu atveju jokių kvapų namuose neatsiras“, – sakė R. Stanys.
V. Damulevičius teigė, kad apie tokią problemą jis negirdėjęs ir net nesusimąstęs: „Kadangi pats gyvenu daugiabutyje, tos problemos nelabai žinau. Negavome iš žmonių jokių nusiskundimų. Jūs – pirmoji. Jeigu iš tiesų yra tokia problema, pasitarsime su ŠRATC ir ją spręsime.“
Konteineriai taps ligų židiniu
Šiaulių visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vedėja Edita Samulytė teigia, kad atšilus orams pagreitėja konteineriuose buitinių atliekų gedimo ir puvimo procesai, dėl ko sklinda nemalonus kvapas. „Tai neigiamas diskomfortas žmonių savijautai. Nevalomuose, netvarkomuose, perpildytuose buitinių atliekų konteineriuose gali daugintis tam tikri patogeniniai mikroorganizmai.
Tokie konteineriai pritraukia muses, tarakonus, kitus vabzdžius, smulkiuosius graužikus ir kitus gyvūnus, kurie padidina tam tikrų infekcijų perdavimo riziką žmonėms tiek tiesioginiu, tiek netiesioginiu būdu. Tai reiškia, kad musės ir kiti vabzdžiai mechaniškai gali pernešti ūmių žarnyno infekcijų (pvz., šigeliozė) ar parazitinių ligų sukėlėjus (pvz., askaridžių, toksokarų kiaušinėliai), smulkieji graužikai taip pat platina įvairias ligas (pvz., leptospirozė, listerijozė, jersinijozė, kt.), kontaktuojant su naminiais gyvūnais, juos glostant ar tiesiogiai tvarkant atliekas per nešvarias rankas, nesilaikant asmens higienos, ligų sukėlėjai gali patekti į žmogaus organizmą“, – sakė ji.
E. Samulytės teigimu, buitinių atliekų konteineriuose atliekos turi būti saugiai kaupiamos, konteineriai sandariai uždaromi, kad atliekų po teritoriją neišnešiotų gyvūnai ir pan., jie turėtų būti reguliariai valomi ir plaunami, atliekos rūšiuojamos. Kuo dažnesnis buitinių atliekų išvežimas, ypatingai šiltuoju metų laikotarpiu, tuo geriau, mažesnė rizika infekcijoms plisti. Būtina laikytis sanitarinių-higieninių reikalavimų ir palaikyti švarą
