Iš pradžių tik valdininkų kabinetuose dėl galimybės kontroliuoti šiukšlių lėšas vykusi kova neseniai persikėlė į Šiaulių rajono gyventojų kiemus. Privačiose valdose pradėta stumdyti šiukšlių konteinerius. Šiaulių rajono savivaldybė nusprendė iš rinkos pašalinti šiauliškę „Specializuoto transporto“ įmonę, o atliekas vežti be konkurso patikėjo Savivaldybės įmonei Kuršėnų komunaliniam ūkiui.
Kas sprendžia ir kas įgyvendins pinigų dalybas?
Sprendimą dėl vežėjo priėmė Šiaulių rajono taryba, kurios vienas iš narių yra buvęs rajono meras, šiuo metu Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro (ŠRATC) direktorius Raimundas Jakutis.
Įgyvendins šį sprendimą taip pat R. Jakutis. Jis pasirašys su Kuršėnų komunaliniu ūkiu sutartį dėl atliekų surinkimo bei vežimo. Jis kontroliuos kuršėniškių komunalininkų darbą. Jis atsiskaitys su jais už atliktas paslaugas.
Dar viena detalė: tas pats R. Jakutis, būdamas meru, vadovavo paskiriant Kuršėnų komunalinio ūkio direktorių Vytautą Budrį. Patogu: seni bendražygiai ir toliau dirbs kartu.
Už rinkliavą vežti šiukšles apsimoka, bet dar pelningiau yra jas perdirbti. Šiaulių regiono atliekų rūšiavimo bei perdirbimo sistemai sukurti numatyta apie 52 milijonai litų Europos paramos.
Jau pateikta paraiška šiai paramai gauti. Paraišką pateikė tas pats ŠRATC-o direktorius R. Jakutis. Jis sugebėjo gauti ŠTRATC-o valdybos narių pritarimą atliekų rūšiavimo ir perdirbimo galimybių studijai, kurioje numatyta padidinti rinkliavą už atliekas nuo dabar esančių 56 ar 60 litų iki 83 litų žmogui per metus.
Valdybos nariai šią galimybių studiją pamatė tik sprendimo priėmimo išvakarėse. Su dokumentu nesupažindinti nei regiono savivaldybių merai, nei ŠRATC-o dalininkės — regiono savivaldybių tarybos.
Šiukšlės — turtas, todėl jį turėti apsimoka. ŠRATC-as už Europos pinigus pastatytos atliekų rūšiavimo linijos pats administruoti negalės. Teks įrenginį perduoti privačiam operatoriui. Pastarasis rinksis, kam atiduoti deginti po rūšiavimo proceso liksiančią kaloringąją degiąją medžiagą, kas perdirbs biologiškai skaidžias atliekas, techninį kompostą.
Dar reikės ir rangovo, kuris tą rūšiavimo įrenginį pastatys.
Galimybių studija parengta ne tik labai skubotai, bet ir beveik slapta. Potencialūs investuotojai nedaug ką žino, kaip galėtų prisidėti prie atliekų perdirbimo Šiaulių regione. Susidaro įspūdis, kad informaciją valdantys žmonės rengiasi valdyti ir patį atliekų verslą.
Arba tiesiog pasipelnyti iš to. Pavyzdžių toli ieškoti nereikia. Pernai pavasarį atlikus ŠRATC-o auditą paaiškėjo, kad centras iš Sniegenos Neimanienės įmonės nuomojosi technikos už beveik vieną milijoną litų. S. Neimanienė yra gerai informuoto žmogaus, buvusio Šiaulių apskrities viršininko Laisvūno Neimano žmona. L. Neimanas ir pats bandė įsitvirtinti šiukšlių rūšiavimo versle — samdė žmones, kad šie rankomis rūšiuotų antrines žaliavas.
Po „Šiaulių krašto“ publikacijų apie prasidėjusį karą dėl šiukšlių milijonų, susizgribo Šiaulių miesto savivaldybė. Ji pateikė ŠRATC -ui pretenziją dėl to, kad galimybių studijos rengėjai iki galo neatliko užduoties. Anot Savivaldybė administracijos direktoriaus V. Damulevičiaus, negalima spręsti, ar galimybių studijoje siūloma atliekų tvarkymo sistema yra geriausia, nes nebuvo išanalizuotos alternatyvos.
ŠRATC-o atstovų teigimu, studiją bus galima tobulinti, bet joje numatytų galutinių skaičių liesti — nevalia. Žodžiu, patys neapsižiūrėjot, praleidot pusfabrikatį, o dabar — šaukštai po pietų. Ramiu veidu aiškinama, kad buvo išnagrinėta nulinė alternatyva — kas nutiktų, jeigu atliekos apskritai nebūtų tvarkomos.
Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkui Jonui Šimėnui susidarė įspūdis, jog visą juodžiausią darbą už mokesčių mokėtojų pinigus atliks ŠRATC-as, o tai, kas pelninga — antrinės žaliavos, kaloringosios medžiagos deginimas išgaunant energiją ir kita — bus atiduota į privačias rankas.
J. Šimėno nuomone, atsakomybė dėl to, kad galimybių studija yra neparengta iki galo, tenka ŠRATC-ui.
„Visi žinojo, kad laukia pusė milijardo šalies mastu atliekoms tvarkyti ir buvo aišku, kad reikia parengti galimybių studijas, o jeigu to nepadarė — patys kalti. Aplinkos ministras šiuo atveju tikrai niekuo dėtas, nors Prezidentė tarkuoja būtent jį“,— sakė J. Šimėnas.
Aplinkos apsaugos komitetas prašys, kad Valstybės kontrolė atliktų auditą ir patikrintų, ar efektyviai bus naudojama ši Lietuvai skirta milžiniška pusės milijardo litų Europos parama atliekoms tvarkyti.
Šiaulių prekybos pramonės ir amatų rūmų direktorius Alfredas Jonuška taip pat stebisi, kad iki šiol nėra aiškaus atliekų tvarkymo plano. Planas padėtų apsispręsti ir dėl investuotojų, būtų galima skelbti konkursus. Neramu, kad į projektą bus sukišti Europos ir biudžeto pinigai, o atliekų tvarkymo įkainis gyventojams augs.
A. Jonuškos nuomone, svarbu ir tai, ką darysime su išrūšiuotom atliekom, kurios gali būti panaudotos kaip antrinė žaliava. Prancūzai buvo pasišovę investuoti ir perdirbti mūsų antrines žaliavas, bet vietiniai šiukšlių tvarkytojai dialogo su jais megzti nepanoro, nors prancūzai žadėjo sumažinti sąvartyno vartų mokestį.
„Vartų mokestis sumažės, šiukšlės bus išrūšiuotos ir perdirbtos, kam tada bus reikalingas ŠRATC- as?“,— klausė A. Jonuška.
Ir paskutinis akcentas — pradėjo veikti STT. Situacija tamap dar sudėtingesnė, bet ne tokia, kad nebūtų galima išvynioti supainioto siūlų kamuolio, net jei jis ir šiukšlėmis užverstas.
