Antradienį švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė aptarė brandos egzaminų rezultatus ir sprendimą dėl matematikos brandos egzamino rezultatų. Ekspertų grupė pristatė išvadas, pagal kurias iš dalies bus keičiamas egzamino vertinimas.
Ekspertų grupė tarė žodį – dėl to daugėjo šimtukų
„Noriu pasidalinti įžvalgomis apie šią sesiją. Ją vertinu nevienareikšmiai. Džiaugiuosi gerais pasiekimais, kurių tikrai nemažai: fizikos, chemijos, istorijos, geografijos, lietuvių kalbos ir literatūros egzaminų rezultatais. Tačiau neramina prasti šiųmetiniai matematikos rezultatai, kurie nuosekliai blogėjo jau ilgą laikotarpį“, – kalbėjo J. Šiugždinienė.
35 proc. moksleivių nepasiekė patenkinamo lygio, t. y. neišlaikė matematikos brandos egzamino.
„Tai indikuoja, kad situacija yra tikrai bloga. Tai yra pernelyg rimtas klausimas, kad apie jį galėtume kalbėti spontaniškai. <...> Turime pripažinti, kad matematika yra tikrai krizinėje situacijoje“, – sakė ministrė.
Anksčiau jos sprendimu buvo sudaryta ekspertų komisija, kuri neseniai pristatė išvadas apie matematikos brandos egzaminą.
„Vakar ekspertų komisija valstybinių brandos egzaminų komitetui pristatė savo išvadas ir komitetas patvirtino rezultatus. Komisija nustatė, kad egzaminas atitiko programą, tačiau du aukštesnio sudėtingumo uždaviniai galėjo turėti įtakos siekiant aukščiausių rezultatų. Taigi, komisija pasiūlė egzamino vertinimo taškus koreguoti. Dėl to nesikeitė neišlaikiusiųjų egzamino skaičius, bet pagerėjo aukščiausiais balais įvertintųjų rezultatai, padaugėjo šimtukų“, – paaiškino J. Šiugždinienė.
Šimtukų padaugėjo nuo 58 iki 116, teigė ministrės patarėjas Dainoras Lukas.
Naujienos moksleiviams: grąžins 2 matematikos egzaminus
Ministrė prabilo, kad neketina ateityje leisti atsisakyti privalomo matematikos egzamino.
„Manęs šiomis dienomis vis klausia, ar neplanuoju siūlyti atsisakyti privalomo matematikos egzamino. Aš tikrai atsakau tvirtai „ne“. Manau, kad mes negalime bėgti nuo problemos, turime rūpintis, kaip padėti vaikams geriau pasirengti egzaminui. <...> Tačiau jeigu norime rimtų pokyčių šioje srityje, reikalingas visų bendras darbas: tiek ministerijos, tiek agentūros, tiek mokyklų, mokytojų, tėvelių, ir, žinoma, mokinių“, – teigė ji.
Tačiau ministerija nusprendė grąžinti 2013 metų tvarką ir sudaryti galimybes bendruoju kursu matematiką besimokantiems mokiniams laikyti egzaminą, pritaikytą pagal jų žinias.
„Priimtas sprendimas parengti ir vykdyti atskirus valstybinius matematikos egzaminus bendram ir išplėstiniam kursui. Šiuo metu yra 1 valstybinis egzaminas, mokyklinis egzaminas buvo panaikintas 2013 m. Tikrai sudėtinga vaikams, kurie mokėsi bendruoju kursu, laikyti valstybinį matematikos egzaminą. Todėl matome rezultatą, kad virš 1 tūkst. vaikų, kurie laiko valstybinį egzaminą, mokęsi bendruoju kursu, virš 80 proc. neišlaiko valstybinio matematikos brandos egzamino. Todėl manoma, kad galėtų rastis 2 valstybiniai brandos egzaminai, kad visi galėtų patirti sėkmę ir išlaikyti matematikos egzaminą“, – apibūdino J. Šiugždinienė.
Taip pat keisis matematikos žinių kartelė, pagal kurią bus sprendžiama, ar moksleivis gali mokytis pagal vidurinio ugdymo programą.
„Numatomas slenkstis ketinantiems mokytis pagal vidurinio ugdymo programą. Pagrindinio ugdymo patikrinimo pasiekimų (PUPP) įvertinimas turėtų būti ne mažesnis nei 4 balai. Šiuo metu net ir neišlaikius PUPP galima mokytis toliau viduriniame ugdyme. Manome, kad slenkstis privalo atsirasti. Turime sudaryti galimybę mokiniui pasitempti, galbūt pakartoti kursą, rinktis profesinį kelią“, – įvardijo J. Šiugždinienė.
Šie sistemos pokyčiai bus įgyvendinti nuo 2023–2024 metų.
Kitais mokslo metais ministerija planuoja organizuoti mokymus mokytojams, sudaryti naujas metodines programas, atsižvelgti į mokyklas, kurių matematikos rezultatai žemiausi. Taip pat mažinti atskirtį tarp kaimo ir miesto mokyklų, stiprinti švietimo įstaigų tinklą, minėjo ministrė.
„Dirbsime su mokyklomis. Pirmiausia, su tomis, kurioms sekasi prasčiausiai prie matematikos konsultacijų stiprinimo. Paleisime programą stiprinti matematikos dalyko didaktiką arba metodiką, metodus. Nuo rugsėjo 1 d. įteisinamos ilgalaikės pedagogų kvalifikacijos tobulinimo programos“, – sakė J. Šiugždinienė.
3 metus iš eilės matematikos egzamino neišlaikė daugiau nei trečdalis
J. Šiugždinienė ketvirtadienį pranešė, kad šiųmetiniai matematikos brandos egzaminų rezultatai yra prastesni nei pernai ir yra panašus į 2020-ųjų. Ji paprašė Nacionalinės švietimo agentūros išsiaiškinti priežastis, lemiančias rezultatų svyravimus.
2020-aisiais egzamino neišlaikė maždaug 32,4 proc. kandidatų. Ministrė šiųmetinio egzamino neišlaikiusiųjų dalies neįvardijo, tačiau žurnalistų klausiama patvirtino, kad jis siekia apie 35.
Būti išlaikius valstybinį matematikos egzaminą reikia norint stoti į valstybės finansuojamas studijų vietas aukštosiose mokyklose, išskyrus menų studijas. Be šio, reikia išlaikyti lietuvių kalbos ir literatūros bei dar vieną laisvai pasirenkamą egzaminą.
