Lietuvos abiturientai nerimauja, kaip jiems reikės pasiruošti valstybiniams brandos egzaminams nuotoliniu būdu. Tačiau J. Šiugždinienė tikisi, kad jau greitai galės pranešti apie leidimą abiturientams grįžti į klases.
Ministrė patikina, kad šis sprendimas bus priimtas vienu metu visoje Lietuvoje, nepaisant epidemiologinės situacijos skirtingose savivaldybėse. Taip, anot J. Šiugždinienės, bus elgiamasi tam, kad visi paskutiniųjų klasių moksleiviais turėtų vienodas sąlygas pasiruošti egzaminams.
Pasak J. Šiugždinienės, Vyriausybei patarianti ekspertų taryba diskutuoja apie galimybę skiepyti abiturientus, tačiau galutinį sprendimą dar turi priimti ministrų kabinetas.
Sveikatos apsaugos ministerija atkreipia dėmesį, kad pradinukų grąžinimas į mokyklas yra rizikingas. Ministerijos teigimu, pernai susirgimų šuolį fiksavome būtent tuomet, kai atvertos mokyklos. Jūsų manymu, ar dabar grąžinus pradinukus protrūkių išvengti padės vien tik testavimas, ar reikia kitokių priemonių?
Manau, sprendimas yra labai pasvertas ir pradinukai grįžta į mokyklas tose savivaldybėse, kuriose atvejų skaičius 100 tūkst. gyventojų yra mažesnis negu 200. Ir taip pat mes labai prašome, rekomenduojame testuotis, laikytis visų saugumo priemonių.
Mokyklos tam ruošiasi, ruošia tam infrastruktūrą. Tai, manau, viskas yra mūsų rankose. Jeigu visi elgsimės atsakingai, laikysimės taisyklių operacijų vadovo, tai tikrai, manau, galime išvengti kažkokių rizikingų atvejų.
Jei vis dėlto bus mokyklų, kur bus fiksuojami Covid-19 židiniai, ar ministerija yra nusprendusi, kas bus daroma tokiu atveju? Ar tai reiškia, kad pavienės klasės, mokyklos ar savivaldybės bus izoliuojamos?
Ir šiandien yra tvarkomasi su židiniais. Tų židinių laikas nuo laiko atsiranda tai įstaigose, tai mokyklose, tai verslo organizacijose. Ir šiandien yra jau visa tvarka, kaip mes neutralizuojame židinius ir ką mes darome. Tai nėra kažkokia naujiena.
Mes stebime ir stebėsime, kaip keičiasi situacija. Yra atnaujinami nuolatos duomenys realiu laiku. Tai mes matome, kaip keičiasi situacija savivaldybėse – auga atvejų skaičius ar mažėja. Remiantis tais skaičiais, tai ir bus koreguojama situacija, jeigu reikės koreguoti.
Ko galime tikėtis kalbant apie abiturientų grįžimą – kada ir kokiomis aplinkybėmis jie grįš į klases? T. y., ar mokyklos bus atveriamos atskirose savivaldybėse, ar visoje Lietuvoje?
Situacija keičiasi labai sparčiai ir mes ją turime įvertinti. Vyriausybė yra apsisprendusi, kad dėl abiturientų grįžimo ji vertins visos Lietuvos situaciją. Nes labai norisi, ir turbūt dauguma abiturientų to tikisi, ir jų tėveliai, jog sąlygos pasiruošti egzaminams būtų kuo vienodesnės.
Taigi žiūrime į visos Lietuvos situaciją, kad visi abiturientai galėtų turėti panašias sąlygas pasiruošti valstybiniams brandos egzaminams.
Tai, jeigu teisingai suprantu, tai reiškia, kad pavienėse savivaldybėse, kur situacija yra gera ar stabili, kol kas nebus grąžinami abiturientai?
Šiuo metu yra toksai sprendimas, kad mes vertiname visos Lietuvos situaciją. Ir tas sprendimas, kai mes nusprendėme, kad abiturientai gali grįžti konsultacijoms po penkis, yra taikomas visoms Lietuvos savivaldybėms, nepriklausomai nuo epidemiologinės situacijos.
Sveikatos apsaugos minsitras Arūnas Dulkys užsiminė apie galimybę galbūt skiepyti abiturientus. Ką esate aptarę su juo šiuo klausimu?
Šie sprendimai yra svarstomi ekspertų taryboje Vyriausybėje. Tai, žinoma, yra tikrai noras paskiepyti ir mokytojus, ir abiturientus. Kai tik bus galimybės tokios, manau, tas sprendimas bus priimtas.
Šiuo metu yra labai svarbu pirmiausiai paskiepyti žmones, kurie yra rizikos grupėje, mūsų senjorus.
Kol kas žinoma, kad valstybiniai brandos egzaminai vyks gyvai, laikantis saugumo priemonių. Vis dėlto, ar ministerija yra parengusi planą B, jei epidemiologinė situacija bus nepalanki?
Šiuo metu mes esame suplanavę ir priėmė sprendimus. Jeigu keisis stipriai situacija, priimsime kitus sprendimus. Bet šiandien egzaminai vyks, jie yra suplanuoti. Jų pradžia yra taip pat numatyta. Kol kas laikomės sprendimo ir jokių pokyčių neplanuojame.
Akivaizdu, kad paskutiniai į mokyklas grįš 5–10 klasių moksleiviai. Ar dar galime tikėtis, kad tai įvyks šiais mokslo metais?
Na, aš labai tikiuosi tikrai, kad vaikai turės galimybę sugrįžti dar šiais mokslo metais. Bet tikrai sunku prognozuoti tą situaciją, tikrai sunku numatyti, kaip bus. Todėl būtent ir mūsų sprendimai buvo labai pamatuoti ir labai pasverti. Nes labai nesinorėtų, kad tik sugrįžus į mokyklas ir pasimokius keletą savaičių vėl tektų grįžti namo ir užsidaryti.
Tai tikrai prioritetas yra, jog visi vaikai grįžtų į mokyklas. Ypač abiturientai. Tačiau viskas priklauso nuo mūsų, nuo mūsų visų priklauso epidemiologinė situacija.
Ir moksleivių tėvai, ir patys vaikai nuogąstauja, kad nuo praėjusių metų, kuomet pradėta mokytis nuotoliniu būdu, jiems atsivėrė žinių spragos. Kaip ministerija ketina spręsti šią problemą? O galbūt apskritai čia nematote problemos?
Problema tikrai yra. Ir mes todėl ir skyrėme papildomai lėšų ne tik abiturientams, bet ir kitų klasių mokiniams tam, kad jie galėtų užpildyti tas spragas, kurias patiria mokydamiesi nuotoliniu būdu.
Na, ir tikrai tų spragų yra ir vyksta konsultacijos, vyksta pagalba mūsų mokiniam, kuriems sekasi prasčiau mokytis nuotoliniu būdu. Bet, žinoma, aš tikiu, kad bėgant laikui tos spragos išsilygins ir tikrai mokiniai, jauni, gabūs, ir tikrai pasieks tą lygį, ir tie praradimai bus kompensuoti laikui bėgant.
Kiek opi yra mokytojų atsisakymo testuotis ar skiepytis problema? Ar išties skaičiai tokie masiški?
Tikrai vajaus jokio tokio nematome. Matome skaičius, kiek yra pasiskiepijusių visoje Lietuvoje. Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo įstaigose yra paskiepyta apie 36 tūkst. darbuotojų. Tai ne tik mokytojai, tai taip pat administracijos darbuotojai.
Vidutiniškai pradinių klasių lygmenyje yra pasiskiepiję 70 proc. mokytojų. Tai tikrai nemažas skaičius. Na, vienose savivaldybėse jis didesnis, kitose – mažesnis. Situacija yra skirtinga. Tačiau, na, savivaldybės deda dideles pastangas ir ta situacija sparčiai gerėja. Ji kiekvieną dieną keičiasi.
Kažkokio vajaus didelio... Taip, žmonės turi įvairių baimių ir dėl vakcinos, ir dėl testavimo. Bet labai raginame ir kalbame ir su mokyklomis, ir su savivaldybėmis, kad kalbėtųsi, kiek įmanoma daugiau su mokytojais, aiškintų mokytojams, padėtų mokytojams įsivertinti mokslo duomenis ir pradėtų priimti teisingiausius sprendimus.
Patikslinkite mane, jei klystų, bet, jeigu Seimas pritars pataisoms, numatančioms prievolę daliai darbuotojų testuotis dėl Covid-19, mokytojai pateks į tą grupę?
Dėl to turės dar apsispręsti Vyriausybė. Tą turės dar svarstyti Vyriausybė.
Pati visai neseniai viešai įgarsinote 2018 m. atliktą EBPO tyrimą. Jame atskleidžiama, kad beveik 30 proc. vyresnių nei 50 metų mokytojų per artimiausius 5 metus nori palikti mokytojo darbą. Mokytojų stygiaus problema aktuali jau šiandieną. Kaip konkrečiai ministerija ketina ją spręsti?
Yra tikrai visas paketas veiksmų, kuriuos mes turime padaryti. Tai, aišku, nepasikeis per mėnesį, per metus ar per porą turbūt. Neturėsime labai matomų pokyčių.
Nes pagrindinė problema turbūt yra ta, kad vaikai mokyklose nesirenka studijuoti labiausiai trūkstamose srityse – tiksliųjų, gamtos mokslų. Taip pat nėra labai iki šiandien dienos pedagogo specialybė labai populiari.
Tai reikia labai daug dirbti mokyklose. Ir mes pradedame jau šiuo metu konkretų projektą, kuris sustiprins karjeros planavimą mokyklose. Ir stengsimės, kad kuo daugiau vaikų būtų galima nukreipti domėtis tiksliaisiais mokslais, gamtos mokslais, taip pat rinktis pedagogo specialybę.
Taip pat galvojame, kad turi būti patraukli ir pedagogo darbo vieta. Tai čia yra laba konkretus veiksmų planas ir dėl realios pagalbos mokytojams. Turi švietimo pagalbos specialistai dirbti kartu su mokytoju, kad mokytojas tikrai turėtų laisvesnes rankas ir galėtų pritaikyti ugdymo būdus kiekvienam vaikui.
Taip pat galimybė kelti kvalifikaciją mokytojams, kad mokyklose būtų sudarytos ne tik teorinės sąlygos kelti kvalifikaciją. Tai mes esame suplanavę nacionalines kvalifikacijos kėlimo programas.
Na, ir, žinoma, taip pat ir darbo užmokesčio klausimai, kuriuos planuojame spręsti.
Kol kas atrodo, kad kalbant apie moksleivių grįžimą į klases, kiek pamiršti studentai. Sakykite, ar studentų grįžimui į auditorijas kriterijai bus tokia patys kaip 5–10 klasių moksleiviams?
Mes daug kalbame apie grįžimą bendrojo ugdymo, pradinių klasių mokinių, bet žymiai mažiau apie aukštąsias mokyklas. Tai, taip, epidemiologinė situacija turi būti žymiai geresnė, jog galėtų sugrįžti ir studentai. Žiūrėsime, kaip ji koreguosis ir taip pat priimsime sprendimus.
Jie šiuo metu gali gintis ir savo baigiamuosius darbus, ir praktikas atlikti po penkis, bet dar teks palūkėti to sprendimo.
Pasitikslinsiu – ar studentų grįžimas būtų su abiturientais, ar su 5–10 klasių moksleiviais?
Ne, arčiau 5–10 klasių moksleiviais.
Portalas tv3.lt primena, kad Vyriausybės patvirtintame išėjimo iš karantino plane numatoma, kad mokiniai, besimokantys pagal bendrojo ugdymo programą, į klases galės grįžti, kai susirgimų skaičius šalyje nukris iki 50–100 atvejų 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų. Tuo metu studentai į gyvą mokymąsi sugrįš šiam rodikliui nukritus iki 25–50 atvejų.
