Rugsėjo 4 d. rytą, Klaipėdos sporto klube „Impuls“ įvykusi nelaimė nusinešė ilgamečio plaukiko gyvybę. Kol kas vyksta tyrimas mirties priežasčiai nustatyti, tačiau neslepiama, kad vyras turėjo rimtų sveikatos problemų, buvo patyręs širdies operaciją.
„Šiuo metu vyksta tyrimas. Pirminiais duomenimis, atsitikimą galėjo lemti kliento sveikatos problemos. Pagal mūsų turimą informaciją, jis turėjo rimtų širdies problemų jau anksčiau, buvo patyręs širdies operaciją. Šią informaciją mums patvirtino ir atvykę šeimos nariai.
Jis buvo ilgametis plaukikas, plaukiojo apie 40 metų. Sveikatos problemų neturintis suaugęs žmogus tokio gylio baseine paskęsti negalėtų, nes gylis jame tik 1,42 m, o kliento ūgis siekė apie 1,90 m.“, – tv3.lt teigė „Impuls“ tinklo vadovas Antanas Sakalauskas.
Baseine - vienas prižiūrėtojas
Kai įvyko nelaimė, „Impuls“ baseine budėjo vienas prižiūrėtojas. Žiniasklaidoje pasirodžius informacijai, neva vyro kūną iš vandens gelbėtojai padėjo ištraukti baseine buvę žmonės, „Impuls“ atstovai paaiškino to priežastis.
„Miręs vyras buvo aukštas, stambaus sudėjimo, todėl tuo metu dirbusiai baseino prižiūrėtojai jį ištraukti padėjo klientas, kuris, mūsų žiniomis, yra mirusiojo bičiulis. Jis tuo metu buvo vandenyje ir neliko abejingas matomai situacijai. Norime jam dar kartą už tai padėkoti“, – sakė A. Sakalauskas.
Anot pašnekovo, teisės aktuose kol kas nėra nurodyta, kiek gelbėtojų privalo užtikrinti saugumą baseinuose.
„Kūno kultūros ir sporto įstatyme, kuris reglamentuoja baseinų veiklą, kol kas nėra jokios nuostatos dėl gelbėtojų baseinuose privalomo budėjimo ir gelbėtojų kvalifikacijos standartų. „Impuls“ baseinuose dirba budintys gelbėtojai, nes mes laikomės aukštesnių vidinių standartų nei viešasis reguliavimas.
Visų sveikatingumo klubų „Impuls“ baseinų patalpose visuomet yra vienas budintis prižiūrėtojas, kurio pagrindinė užduotis yra stebėti baseiną, jo prieigas bei užtikrinti klientų saugumą, iš kitų darbuotojų jis išsiskiria ryškia apranga. Tokie baseino prižiūrėtojai turi radijo stoteles, kuriomis galima nedelsiant susisiekti su administracija ir registratūra, atsakyti į jų užklausimus arba iškviesti pagalbą“, – teigė A. Sakalauskas.
Nepaisant to, kad žmonių srautas per dieną baseine nuolat keičiasi, klientų daugėja ar mažėja, baseiną visuomet stebi vienas prižiūrėtojas, išskyrus laiką, kai vyksta plaukimo treniruotės.
„Baseiną visuomet stebi prižiūrėtojas, o vykstant plaukimo treniruotėms kiekvienai grupei užsiėmimą veda jai skirtas instruktorius. Tad esant didesniam srautui žmonių, baseino patalpoje vienu metu gali būti ir 3-4 kvalifikuoti darbuotojai, gebantys rūpintis klientų saugumu vandenyje ir išklausę visus tam būtinus mokymus“, – sakė A. Sakalauskas.
Taikomos saugumo priemonės
Praėjusių metų rudenį, viename iš Vilniaus „Impuls“ sporto klubų, plaukimo treniruotės metu nuskendo 7 metų vaikas. Klubo atstovai teigia, kad klubo baseinuose saugu, taikomos kompleksinės saugumo priemonės, tačiau ypatingų pokyčių, po įvykusios nelaimės, imtasi nebuvo.
„Be to, kad visų sveikatingumo klubų baseino patalpose yra budintis prižiūrėtojas, kurio pagrindinė užduotis yra stebėti baseiną, jo prieigas bei užtikrinti klientų saugumą, yra taikomos ir kitos kompleksinės saugumo priemonės.
Keturis kartus per metus vyksta personalo mokymai, susiję su saugumo programa – gerokai dažniau nei to reikalauja įstatymai. Jų metu darbuotojai plečia teorines ir praktines žinias, mokoma, kaip elgtis nelaimės atveju, stebima ar darbuotojai tinkamai laikosi procedūrų ir vidaus tvarkos taisyklių.
Į plaukimo treniruotę ar baseiną su tėvais atėję vaikai dėvi specialias apyrankes, kurios padeda darbuotojams greitai juos identifikuoti, jei toks vaikas būtų baseino zonoje be suaugusiųjų priežiūros.
Tėvai gali laisvai patekti į baseino zoną ir stebėti besitreniruojančius vaikus. Tai daryti galima lauko drabužius palikus rūbinėje ir persiavus avalynę į tinkamą avėti baseino zonoje.
Vaikai iki 16 metų į persirengimo kambarius įleidžiami ne anksčiau kaip likus 10 minučių iki treniruotės pradžios. Po treniruotės be tėvų baseino zonoje esantiems vaikams nuimamos treniruotę žyminčios apyrankės ir jie iškart yra palydimi į rūbinę, o norintys likti baseine tai gali daryti tik su tėvų priežiūra.
Taip pat veikia praėjimo kontrolės sistema, kuri praneša registratūroje esantiems darbuotojams, kad vaikas vėluoja išeiti iš rūbinės po treniruotės. Racijas turintys darbuotojai gali greitai reaguoti esant tokioms situacijoms“, – tikino A. Sakalauskas.
Lankytojai nėra saugūs
Tv3.lt susisiekė su Lietuvos vandenų gelbėtojų asociacijos nariu, kuris specializuojasi baseinuose dirbančių gelbėtojų srityje. Vardo ir pavardės atskleisti nenorėjęs vyras sako, jog kiekvienas baseino lankytojas turėtų suprasti, kad visiškai saugus jis ten nėra.
Baseinuose trūksta ne tik gelbėjimo įrangos, bet ir profesionalių gelbėtojų.
„Trūksta gelbėjimo inventoriaus. Nėra stuburo lentų, kas yra reikalinga, yra tik plūdės, gelbėjimo priemonės – ratas ir panašiai. Pavyzdžiui, užsienyje kiekviename baseine yra profesionalūs gelbėtojai, profesionalūs daktarai, kurie turi visą reikiamą įrangą, kaip atgaivinti skenduolį, padėti sutrikus sveikatai.
Anksčiau Lietuvoje nebuvo daug tokių įvykių, nelaimių, nes baseinai ir negilūs buvo, ir nedaug jų buvo, o dabar baseinų daugėja. Tad gelbėtojų asociacija siekia, kad turėtume bent porą specialistų, kurie galėtų įvertinti baseinų saugumą ir nustatyti, kas turi būti padaryta, kad baseinuose būtų saugiau.
Visi Lietuvoje žino, kad užtenka vieno gelbėtojo baseine, bet ir supranta, kad juose dirba jaunimas, kad tai ne profesionalūs gelbėtojai, o tie, kurie dirba tarp studijų“, – tv3.lt pasakojo vyras.
Jo nuomone, negali vienas baseino prižiūrėtojas budėti 8 valandas. Taip jis praranda budrumą.
„Gelbėtojų turėtų būti visa komanda. Gelbėtojas neturėtų būti ilgiau negu valandą baseine. Negali jis budėti 8 valandas. Kas valandą privaloma pasikeisti su kitu gelbėtoju ir pakeisti veiklą: po valandos budėjimo baseine, galima prižiūrėti tvarką, saugumą rūbinėje, sporto salėje ar panašiai.
Tai reikalinga tam, kad gelbėtojas būtų atidus visą tą valandą, kad nepraleistų pro akis nė vieno baseine esančio žmogaus, kad pastebėtų ar žmogus neapsvaigęs, kad įvertintų ar jo sveikata leidžia jam elgtis taip, kaip žmogus baseine elgiasi.
Pasitaiko atvejų kuomet senjorai eina į pirtį, tuomet neria į šaltą vandenį, sustreikuoja jų sveikata, apalpsta ir panašiai. Tad baseiną prižiūrintis asmuo turi būti itin atidus. Jei komandą sudarytų 7 asmenys, jie galėtų keistis kas pusvalandį, o tai tik garantuotų jų budrumą ir atidumą“, – aiškino pašnekovas.
Uždirba 6 kartus mažiau
Taip pat ne vienerius metus baseine gelbėtoju dirbantis vyras pabrėžia nuolatinių mokymų svarbą.
„Pagrindinis dalykas, kuris turėtų būti daromas, tai profesionalus gelbėtojas turėtų ugdyti savo įgūdžius kas kelias savaites. Vieną kartą metuose vykstančių mokymų pakaktų, tačiau nuolat turi būti jų įgūdžiai treniruojami. Kas kelias savaites turėtų vykti bent valandos trukmės priminimo mokymai“, – kalbėjo vyras.
Kaip vieną iš didžiausių problemų, kodėl Lietuvos baseinuose trūksta profesionalių gelbėtojų, pašnekovas įvardijo finansines problemas.
„Lyginant su užsienio gelbėtojais, pasaulinio masto organizacijomis, mes matome, kad Lietuvoje gelbėtojų atlyginimai yra 6 kartus mažesni negu užsienyje.
Tai žinant tai, kad gelbėtojai turi būti tinkamai pasiruošę šiam atsakingam darbui, tai, kad gelbėtojų baseine turėtų būti daugiau, bent 2-3, tačiau žinodami jiems siūlomus atlyginimus, kurie siekia 300- 500 Eur, suprantame, kad tai pasiekti labai sunku ir surasti gerus, patyrusius gelbėtojus, kurie galėtų dirbti ištisus metus. Jaučiamas didelis profesionalių gelbėtojų trūkumas“, – dėstė vyras.
Maksimalus darbuotojų skaičius
Tuo metu vienas didžiausių šalies vandens pramogų parkas, Druskininkų „Aqua park“, veikia 12 metų. Per šį laikotarpį čia apsilankė beveik 4,5 mln lankytojų. Suvaldyti didelius pramogautojų srautus bei užtikrinti jų saugumą, anot vandens parko atstovų, reikalingos ypatingos saugumą užtikrinančios kompleksinės priemonės.
Nepaisant žmonių srauto, baseinuose dirba maksimalios sudėties gelbėtojų ir instruktorių komanda.
„Per 12 Druskininkų vandens parko darbo metų, priėmę beveik 4,5 mln. lankytojų, esame laimingi, kad nesame turėję tragiško atsitikimo, pasibaigusio mirtimi vandens parke (tiek baseinuose, tiek pirtyse). Mūsų lankytojų saugumas užtikrinimas kompleksinėmis priemonėmis.
Vandens pramogų erdvės vienoje pamainoje (t.y. kasdien) dirba 12 darbuotojų (gelbėtojai ir instruktoriai), kurie visi turi numatytus postus arba stebėjimo zonas, už kurias yra atsakingi.
Trečdalis visų vandens pramogų erdvėje dirbančių darbuotojų turi aukštąjį universitetinį sporto krypties išsilavinimą. Pirčių erdvėje (joje gali lankytis tik asmenys nuo 18 m.) kasdien dirba 8 darbuotojai-pirtininkai, kurie rūpinasi lankytojų saugumu ir pirčių programų vykdymu.
Kiekvieną dieną, neatsižvelgiant į tai, ar vandens parke 500 lankytojų, ar 1500, dirba maksimalus darbuotojų skaičius, kad būtų užtikrintas lankytojų saugumas.
Baseinas prie baro pirčių erdvėje yra stebimas iš trijų postų”, – tv3.lt komentavo Jūratė Vaitkevičiūtė, UAB „Druskininkų sveikatinimo ir poilsio centras AQUA" Marketingo ir pardavimų vadovė.
