Mūsų šalyje kasmet nuo plaučių vėžio miršta daugiau kaip 1200 žmonių. 2017 m. Lietuvoje nuo plaučių vėžio mirė 1231 žmogus (962 vyrai ir 269 moterys). 2016 m. mirė 1293 žmonės (1031 vyras ir 262 moterys). Kaip pastebima, mirtingumas nuo plaučių vėžio šalyje lėtai mažėja tarp vyrų, bet didėja tarp moterų.
Kas sukelia plaučių vėžį?
Nors moksliniais tyrimais įrodyta, kad rūkymas yra pagrindinis plaučių vėžio rizikos veiksnys, rūkančiųjų nemažėja. Kaip teigia Nacionalinio vėžio instituto Vėžio epidemiologijos laboratorijos vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Rūta Everatt, tabako rūkymas sukelia apie 80–90 proc. visų plaučių vėžio atvejų, o rūkančių asmenų tikimybė susirgti plaučių vėžiu yra iki 20 kartų didesnė lyginant su niekada nerūkiusių.
„Jaunesnis amžius, kai asmuo pradeda rūkyti, ilgesnė rūkymo trukmė ir didesnis per dieną surūkomų cigarečių skaičius reikšmingai padidina riziką susirgti plaučių vėžiu“, - sako mokslininkė. Metusių rūkyti tikimybė susirgti plaučių vėžiu yra mažesnė nei rūkančių.
Lietuvoje atlikti moksliniai tyrimai patvirtino stiprų ryšį tarp rūkymo ir rizikos susirgti plaučių vėžiu. Pavyzdžiui, Nacionalinio vėžio instituto ir Lietuvos sveikatos mokslų akademijos mokslininkų tyrimas atskleidė, kad tarp 7 tūkst. Kauno vyrų per 30 metų laikotarpį rūkantys vyrai plaučių vėžiu susirgo 10 kartų dažniau nei nerūkantys, o intensyviai rūkę – net 17 kartų dažniau nei niekada nerūkę.
Mokslininkė teigia, kad be tabako dūmų, kiti, pvz. profesiniai veiksniai (asbesto, silicio, arseno, chromo, berilio, nikelio arba dervų ir suodžių poveikis darbe sukelia apie 10 proc. plaučių vėžio atvejų. Su aplinkos oro tarša siejama apie 15 proc. mirčių nuo plaučių vėžio.
Svarbiausi aplinkos oro taršos šaltiniai, sąlygoti žmogaus veiklos, yra transportas, šilumos ir energijos gamyba, pramonė, biokuro deginimas, šilumos ir maisto gamyba buityje. „Organizmo polinkis sirgti plaučių vėžiu taip pat yra svarbus. Genetinis polimorfizmas lemia tai, kad ne visi žmonės vienodai reaguoja į tabako dūmų ar kitų veiksnių žalingą poveikį“, - teigia dr. R. Everatt.
Pasyvus rūkymas - pavojingas
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, smilkstančios cigaretės dūmuose yra didelė vėžį sukeliančių ir kitų sveikatai pavojingų medžiagų koncentracija, kaip ir aktyvaus rūkymo metu per cigaretės filtrą į plaučius traukiamuose dūmuose.
Dalis cigaretės dūmo yra įkvepiama rūkymo metu, o likusi dalis pasiskirsto aplinkoje ir gali būti įkvepiama paties rūkančiojo arba aplinkinių žmonių. Dr. R. Everatt teigimu, nerūkantys asmenys, kurie gyvena su rūkančiaisiais, yra padidėjusioje rizikoje patys susirgti plaučių vėžiu: „Pasyvus rūkymas arba kitaip - nerūkančiojo priverstinis kvėpavimas tabako dūmais užterštu oru būnant kitų prirūkytose patalpose, darbe ar namuose, padidina riziką susirgti plaučių vėžiu 20-30%“.
Ar turėsime saugesnių alternatyvų?
Kalbant apie elektronines cigaretes, kaitinamo tabako įrenginius, mokslininkė teigia, jog nėra vieningos nuomonės dėl šių priemonių kenksmingumo lyginant su įprastomis cigaretėmis.
Pasak dr. R. Everatt, elektroninės cigaretės užpildomos tirpalu, kurį sudaro nikotinas kartu su propileno glikoliu arba augaliniu glicerinu, tirpalas vartojant garuoja, įkvepiami nikotino garai: „Šiuose garuose tabako nėra, tačiau juose buvo rasta kitų, galimai kenksmingų cheminių medžiagų. Iki šiol atliktų mokslinių tyrimų įrodymų apie elektroninių cigarečių poveikį nepakanka.
Kol kas vis dar diskutuojama, ar tai galėtų padėti tabaką rūkantiems asmenims mesti rūkyti“, - sako dr. R. Everatt.
Pasak mokslininkės, siekiant sumažinti savo riziką susirgti plaučių vėžiu, svarbiausia yra mesti rūkyti. Rūkymo atsisakymas turi įtakos bet kuriame amžiuje, tačiau kuo anksčiau metama, tuo nauda didesnė.
Taip pat, dr. Rūtos Everatt teigimu, reikėtų saugotis vėžį sukeliančių medžiagų poveikio savo aplinkoje ir darbo vietoje bei laikytis Europos kovos su vėžiu kodekso kitų rekomendacijų.
