Dabar čia Šėtos parapijos kunigas Robertas Skrinskas ragina įrengti vietą, skirtą laidoti Kėdainių negimusiems vaikams, nors kartu pripažįsta, kad rajono gyventojams būtų žymiai patogiau, jei tokia vieta atsirastų didžiosiose Kėdainių miesto kapinėse.
Savivaldybė dar nenusprendė
„Lapkričio 13 d., pirmadienį, po 12 val. Šiluvos bazilikoje švenčiamų šv. Mišių šio miestelio kapinėse buvo palaidoti iki 22-osios nėštumo savaitės Kauno ligoninėse po persileidimo ar aborto mirę kūdikiai.
Jau penkerius metus tėveliai turi galimybę patys palaidoti tokius vaikelius, tačiau ne visi sudėtingoje situacijoje turi galimybę ar tiesiog nesužino, kad tai gali padaryti, – kalbėjo kunigas. – Lančiūnavoje jau yra paminklas negimusiems vaikams, o dabar kreipiausi į Kėdainių rajono savivaldybę, prašiau tokią vietą Kėdainių negimusiems vaikams laidoti skirti prie Lančiūnavos paminklo.
Vaikus palaidoti galima ir Kėdainių miesto kapinėse. Bet tuomet jau pati savivaldybė turėtų pasirūpinti vietos paskyrimu, paminklu ir kitais atributais.“
Kun. R. Skrinsko nuomone, geriausiai ir patogiausiai Kėdainių žmonėms būtų, jei tokia vieta atsirastų Kėdainių miesto kapinėse: „Žmonėms nereikėtų baladotis į rajono pakraštį, o vietoje, su miesto autobusu galėtų pasiekti kapelius“.
Tuo metu Kėdainių rajono savivaldybės mero patarėja viešiesiems ryšiams Vilija Mockuvienė patvirtino, jog savivaldybė kunigo kreipimąsi gavo, tačiau, kaip bus pasielgta, dar nenuspręsta.
„Šiuo klausimu rajono vadovai tarsis. Kai bus priimtas sprendimas, informuosime. Manau, kad iki šių metų pabaigos turėtume turėti sprendimą“, – trumpai pakomentavo mero patarėja.
Tėvai patys gali palaidoti negimusį kūdikį
Kaip praneša Kauno arkivyskupija, medicinos įstaigos yra įpareigotos embrioną ir vaisių iki 22-osios nėštumo savaitės atskirti nuo medicininių atliekų, rinkti iki pusės metų, kremuoti ir palaidoti.
Kauno arkivyskupija bendradarbiauja su medicinos įstaigomis dėl paskutinio šio įsakymo punkto – palaidoti.
Buvo kreiptasi į Raseinių rajono savivaldybę, kuri skyrė Šiluvos kapinėse kapavietę, kur buvo laidojami Kauno arkivyskupijos teritorijoje veikiančiose ligoninėse palikti minėtų vaikelių palaikai.
Lietuvoje embrionas nuo pat prasidėjimo laikomas žmogaus palaikais, o ne medicinine atlieka.
Žmogumi vaisius pripažįstamas iki 22-osios nėštumo savaitės ir tai suteikia teisę būti palaidotam. Tėvams leidžiama pasiimti ir palaidoti tokius vaikelius šeimos ar neatlygintinai skirtame naujame kape, užpildant ligoninėje prašymą per keturias dienas nuo įvykusio persileidimo ar aborto.
Tokių negimusių vaikų kapelių galima rasti ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje, Lenkijoje, Italijoje, Amerikoje bei kitose šalyse.
Kaip rašoma Kauno arkivyskupijos pranešime, Šiluvoje tai bus pirma Lietuvoje tokia bendra, būtent tokiems vaikeliams skirta kapavietė, kuri bus nuolat pildoma; prie jos bus specialiai sukurtas paminklinis antkapis, čia bet kas galės užsukti, prisėsti, pasimelsti ar tiesiog pabūti.
Prarasto vaiko diena
Kun. R. Skrinsko duomenimis, tyrimai rodo, kad Lenkijoje beveik 30 procentų negimusio vaiko netekusių tėvų neturi galimybės su juo atsisveikinti ar padoriai jo palaidoti. Taip atsitinka pirmiausia dėl jų nežinojimo ir įstatymų nežinojimo.
Beveik trečdalis moterų po persileidimų patenka į depresiją ir joms reikalingas psichiatrinis gydymas. Nuo 2004 m. Lenkijoje švenčiama Prarasto vaiko diena suteikia galimybę skleisti žinias šia tema ir padėti tėvams prisijungti prie paramos grupių po netekties.
