Prostatos vėžys jau dabar yra pagrindinė mirties ir neįgalumo priežastis ir dažniausia vyrų vėžio forma daugiau nei 100 šalių. Tačiau senstant visuomenei ir ilgėjant gyvenimo trukmei visame pasaulyje naujoje analizėje prognozuojama, kad per ateinančius 15 metų smarkiai išaugs susirgimų ir mirčių skaičius, skelbia portalas „The Guardian“.
Liūdnos prognozės
Prognozuojama, kad 2020 m. diagnozių skaičius padidės nuo 1,4 mln. per metus iki 2,9 mln. 2040 m., t.y. kas valandą apie šią ligą bus pranešama maždaug 330 vyrų.
Prognozuojama, kad per 20 metų mirčių skaičius visame pasaulyje padidės 85 proc. – nuo 375 tūkst. 2020 m. iki beveik 700 tūkst. 2040 m. Ekspertai teigia, kad tikrasis mirčių skaičius tikriausiai bus didesnis, dėl nepakankamos diagnozės ir trūkstamų duomenų mažas ir vidutines pajamas gaunančiose šalyse.
Tyrimo rezultatai buvo paskelbti žurnale „Lancet“ kaip svarbios prostatos vėžio komisijos dalis, o balandžio 6 d. jie bus pristatyti Europos urologų asociacijos metiniame kongrese Paryžiuje.
Visuomenės senėjimas ir ilgėjanti gyvenimo trukmė reiškia, kad visame pasaulyje daugėja ilgiau gyvenančių vyresnio amžiaus vyrų. Kadangi pagrindinių prostatos vėžio rizikos veiksnių, tokių kaip 50 metų ir vyresni bei šeimoje buvę šios ligos atvejai, išvengti neįmanoma, ekspertai teigia, kad vien tik pakeitus gyvenimo būdą ar pradėjus imtis visuomenės sveikatos intervencijų, užkirsti kelią tokiam padidėjusiam susirgimų skaičiui bus neįmanoma.
„Kadangi vis daugiau vyrų visame pasaulyje sulaukia vidutinio ir vyresnio amžiaus, prostatos vėžio atvejų neišvengiamai daugės, – sakė pagrindinis tyrimo autorius profesorius Nickas Jamesas. – Mes žinome, kad šis susirgimų šuolis artėja, todėl turime pradėti planuoti ir imtis veiksmų jau dabar“.
Padės užkirsti kelią
Tačiau, pasak ataskaitos autorių, platesnis informuotumas apie ligos simptomus, galimybė atlikti tyrimus, ankstyvesnė diagnostika ir gydymo pažanga galėtų padėti sumažinti naštą ir išgelbėti gyvybes.
„Įrodymais pagrįstos intervencijos, pavyzdžiui, geresnės ankstyvosios diagnostikos ir švietimo programos, padės išgelbėti gyvybes ir užkirsti kelią prostatos vėžio sukeliamiems sveikatos sutrikimams ateinančiais metais“, – pridūrė N. Jamesas, Vėžio tyrimų instituto (Londone) prostatos vėžio tyrimų profesorius ir Karališkojo Marsdeno NHS fondo konsultantas, klinikinis onkologas.
Nickas Jamesas teigė, kad visame pasaulyje reikia naujų ir tobulesnių šios ligos tyrimo būdų, kad būtų sumažinta per didelė diagnozė ir per dažnas gydymas, o potencialiai mirtini augliai būtų aptikti anksčiau.
Ataskaitoje taip pat teigiama, kad labai svarbu didinti vyrų ir jų šeimų narių žinias apie požymius, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį.
Atkreipkite dėmesį
Prostatos vėžio simptomai gali būti tokie:
- Dažnesnis šlapinimasis;
- Būtinybė dažnai naktį skubėti į tualetą;
- Sunkumai pradedant šlapintis;
- Jausmas, kad šlapimo pūslė nevisiškai ištuštėjo;
- Kraujas šlapime ar spermoje.
Šie simptomai ne visada reiškia, kad sergate prostatos vėžiu. Daugelio vyrų prostata senstant padidėja dėl būklės, vadinamos gerybiniu prostatos padidėjimu.
Požymiai, kad prostatos vėžys gali būti išplitęs:
- Sėklidžių skausmas;
- Nugaros skausmas;
- Kaulų skausmas;
- Apetito praradimas;
- Netikėtas svorio kritimas.
Tyrime taip pat pabrėžta, kad reikia atlikti daugiau tyrimų, siekiant geriau suprasti juodaodžių vyrų prostatos vėžį, nes dauguma tyrimų buvo skirti baltaodžiams vyrams.
Sėkmės istorija
Alfredui Samueliui buvo 54 metai, kai 2012 m. sužinojo, kad serga pažengusiu prostatos vėžiu. Tris dešimtmečius jis dirbo pramogų industrijoje, saugojo tokias garsenybes kaip Beyoncé ir Bobas Dylanas, tačiau šokiruojanti diagnozė per vieną naktį nutraukė jo karjerą. Kai tyrimai parodė, kad vėžys išplitęs, gydytojai atmetė operaciją, ir šešių vaikų tėvas ėmė prarasti viltį.
Tačiau tada jis prisijungė prie klinikinio tyrimo ir pradėjo gydymą vaistu, kuris dabar pratęsia gyvenimą tūkstančiams vyrų visame pasaulyje. Po dvylikos metų A. Samuelis iš Harrow miesto šiaurės vakarų Londone sulaukė šešių anūkų ir pradėjo antrąją karjerą, siekdamas didinti informuotumą apie vėžio tyrimus.
„Dėl vėlyvos prostatos vėžio diagnozės stadijos šiandien manęs čia nebūtų, jei nebūčiau galėjęs dalyvauti klinikiniame tyrime. Tai buvo mano gelbėjimosi ratas, – sakė 66 metų A. Samuelis. – Šis pranešimas buvo ilgai lauktas. Dabar reikia, kad klinikiniuose tyrimuose būtų privalomai registruojama etninė priklausomybė, o tyrimai turi atspindėti gyventojų etninę įvairovę, kad galėtume rasti geresnį gydymą tokiems žmonėms kaip aš“.
Labdaros organizacijos „Prostate Cancer UK“ priežiūros gerinimo vadovė Amy Rylance sakė, kad „Lancet“ ataskaita yra „savalaikis raginimas imtis veiksmų“. Ji pridūrė, kad sveikatos priežiūros sistemos turi geriau atpažinti didžiausios rizikos grupes: juodaodžius vyrus ir vyrus, kurių šeimoje yra buvę prostatos vėžio atvejų arba genetinių rizikos veiksnių, pavyzdžiui, BRCA (genų, lemiančių didesnę vėžio riziką) variacijų.
