Lietuvoje populiarėjant teniso treniruotėms, traumatologai vis dažniau sulaukia pacientų, besiskundžiančių alkūnės skausmais. Pastarieji neretai būna jau įsisenėjusios ligos – alkūnės epikondilito, dar vadinamos „tenisininko alkūne“, priežastimi.
Pasak gydytojo ortopedo traumatologo Justino Vaičiulio, su šia liga susiduria ne tik sportininkai, bet ir intensyvų fizinį darbą dirbantys žmonės. Vadinamasis alkūnės epikondilitas – vienos iš dilbio sausgyslės, kuri tvirtinasi prie žastikaulio (lateralinio epikondilo), uždegimas. Pagrindinė jo priežastis – pernelyg didelis dilbio raumenų apkrovimas.
„Per didelė dilbio raumenų apkrova pažeidžia jų sausgysles, atsiranda uždegimas, sumažėja kolageno gamyba. Iš pradžių žmogus jaučia diskomfortą alkūnės srityje, vėliau skausmas intensyvėja ir, jei epikondilitas negydomas, skaudanti ranka tampa nebedarbinga, nepajėgi pakelti daiktų ar atlikti elementarių veiksmų“, – pasakojo J. Vaičiulis.
Dažniausiai kenčia teniso mėgėjai
Apie alkūnės epikondilitą, anot ortopedo-traumatologo, praneša skausmas išorinėje ar vidinėje alkūnės pusėje, kuris paūmėja judinant plaštaką.
Nors ši liga, priklausomai nuo to, kurioje alkūnės pusėje jaučiamas skausmas, dar vadinama „tenisininko arba golfo žaidėjo alkūne“, ja serga ne tik sportininkai.
„Literalinis epikondilitas, kai skausmas jaučiamas išorinėje alkūnės pusėje, dažnai pasireiškia žmonėms, kurie ilgą laiką atlieka nuolatos pasikartojantį riešo tiesimo judesį: darbininkams, kurie naudojasi rankiniu atsuktuvu, plaktuku, virtuvėje dirbantiems asmenis, kuriems tenka daug pjaustyti, langų valytojams, dažytojams, siuvėjams, tapytojams ir žinoma, tenisininkams.
Medialinį epikondilitą sukelia lenkiamųjų dilbio raumenų perkrova, kuri provokuoja skausmą vidinėje alkūnės pusėje. Medialinis epikondilitas dažniausiai vargina krepšininkus, golfo žaidėjus ir kopinėjimo į uolas entuziastus“, – teigė gydytojas J. Vaičiulis.
Pirmas prevencijos žingsnis – tinkamas apšilimas
Pasak pašnekovo, pagrindinė klaida, galinti lemti alkūnės epikondilito atsiradimą, yra nepakankamas kūno paruošimas prieš intensyvią treniruotę.
„Prieš kiekvieną treniruotę tenisininkai, golfo žaidėjai, krepšininkai ir kiti sportininkai, savo veikloje stipriai apkraunantys dilbio raumenis, turėtų atlikti dilbio raumenų tempimo pratimus. Taip pat darbo metu jiems patartina padaryti pertraukėles, per kurias galėtų pratampyti dilbio raumenis“, – pataria gydytojas ortopedas.
Antroji klaida, gydytojo teigimu, yra tai, kad atsiradus alkūnės skausmams, žmonės per vėlai kreipiasi į specialistus. Negydomas epikondilitas gali užsitęsti nuo 6 iki 24 mėn.
Gydymas kelia iššūkių
Alkūnės epikondilito gydymas, nepaisant dešimtmečius atliekamų tyrinėjimų, išlieka viena iš daugiausiai iššūkių keliančių problemų. Ortopedas traumatologas J. Vaičiulis rekomenduoja epikondilitą gydyti kompleksiškai.
„Deja, nėra vieno stebuklingo gydymo būdo, kuris padėtų visiems pacientams. Tačiau gali padėti įvairios skirtingų gydymo metodų kombinacijos.
Esu linkęs gydymą skirstyti į kelis etapus – jei neveiksmingas vienas gydymas, nedelsiant bandomas kitas. Pradėti patariama nuo mankštos ir tempimo pratimų, kuriais bandoma atkurti raumens ilgį bei pagerinti kraujotaką.
Pratimus galima pradėti daryti iškart, kai tik leidžia skausmas. Tačiau tai užsispyrimo reikalaujantis darbas“, – pasakoja gydytojas.
Antras gydymo etapas – į skausmo židinį leidžiant kortikosteroidų injekcijas. Tačiau tyrimų rezultatai rodo, kad daugiau nei pusei pacientų, gydytų kortikosteroidų injekcijomis, epikondilito simptomai po kurio laiko atsinaujino.
Gydymui – paties paciento kraujas
Vis dėlto, ligos atvejų daugėjant, pasitelkus pažangiausias technologijas atrandami ir nauji gydymo būdai. Vienas jų – PRP (trombocitų prisotintos kraujo plazmos) injekcijos. Į skausmo židinyje esančią sausgyslę suleista trombocitais papildyta plazma išleidžia augimo faktorius, kurie organizme sužadina natūralius atsinaujinimo procesus, skatina audinių gijimą, mažina skausmą ir uždegimą.
„Taip pat alkūnės epikondilito gydymui puikiai tinka „Sanakin“ technologija. Naudojant šią technologiją naudojamas regeneratyvinis priešuždegiminis serumas, gaunamas iš paciento autologinio (savo paties) kraujo. Šis autologinis kondicionuotas serumas sušvirkščiamas į uždegimo apimtą vietą.
Kadangi serume yra daug vertingų autologinių interleukinų (imuninės sistemos baltymų, aktyvinančių įvairių tipų leukocitus) ir augimo faktorių, tai ypač suaktyvina gijimo procesus. Baltymai malšina skausmą, uždegimą ir saugo kremzlę nuo neigiamo poveikio, be to, natūrali medžiaga yra labai gerai toleruojama organizmo“ – pasakojo J. Vaičiulis.
Vis dėlto gydytojas pabrėžia, kad jei nė vienas iš gydymo metodų nepadeda ilgiau nei 6 mėn., pacientui tenka gulti ant operacinio stalo. Todėl vos pajutus pirmuosius ligos simptomus labai svarbu nedelsti ir kreiptis į gydytoją.
