Vilniaus apygardos administracinis teismas pirmadienį atmetė iš pareigų atstatydintos Širvintų rajono savivaldybės administracijos direktorės ,,darbietės“ Živilės Pinskuvienės skundą dėl atleidimo iš pareigų.
Teismas paskelbė, kad Seimo nario žmonos skundą atmeta kaip nepagrįstą. ,,Darbietė“ nebus grąžinta į pareigas bei negaus 1 lito kompensacijos.
Administracijos direktorę Širvintų rajono savivaldybės taryba atstatydino sausio 8 dieną kaip praradusią pasitikėjimą.
Už tokį sprendimą balsavo 14 iš 19 balsavime dalyvavusių tarybos narių, 3 politikai susilaikė ir 1 balsavo prieš.
,,Atleista esu neteisėtai“, - teismui yra sakiusi Ž.Pinskuvienė. Ji teismo prašė panaikinti sprendimą atleisti ją iš pareigų, grąžinti į darbą bei išmokėti darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laikotarpį.
Pareiškėjos teigimu, atleidžiant ją iš valstybės tarnybos su ja buvo politiškai susidorota.
,,Darbietė“ taip pat prašė atlyginti jai neturtinę žalą, kurią įvertino simboliniu 1 litu bei bylinėjimosi išlaidas. Buvusi administracijos vadovė bylinėjosi padedama advokato. Atsakovu byloje nurodyta Širvintų rajono savivaldybės taryba.
,,Neteisėtame posėdyje neteisėtai priimtas sprendimas“, - teismui yra sakęs Ž.Pinskuvienės advokatas. Jo teigimu, posėdis buvo sušauktas praleidus terminą, balsavimas vyko pažeidžiant procedūras. Jis priekaištavo, kad jo klientei nebuvo sumokėta dviejų mėnesių dydžio išeitinė kompensacija.
Savivaldybės atstovai su Ž.Pinskuvienės skundu nesutino ir prašė jį atmesti. Jie teigia, kad kompensacija ,,darbietei“ nepriklausė, nes ji buvo atleista kaip praradusi pasitikėjimą.
Vilniaus apygardos administracinis teismas padarė išvadą, kad savivaldybės tarybos priimtas sprendimas dėl savivaldybės administracijos direktorės Ž.Pinskuvienės atleidimo iš valstybės tarnybos yra priimtas Vietos savivaldos įstatymo ir Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka, jo naikinti nėra jokio pagrindo.
Teismo manymu, priimant skundžiamą aktą, nebuvo pažeistos pagrindinės procedūros, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.
Teismo nuomone, pareiškėjos argumentai, kad priimant skundžiamą sprendimą su ja buvo politiškai susidorota, šios bylos sprendimui neturi reikšmės. Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnyje yra numatyta, kad teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus.
Ši teismo nutartis nėra galutinė - ji per 14 dienų dar gali būti apskųsta Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Pareiškėja į sprendimo paskelbimą pirmadienį neatvyko.
Pasak rajono vicemero liberaldemokrato Alfredo Astiko, administracijos direktorė buvo kaltinama nepaisiusi savivaldos principų - tai yra sprendimus priiminėjusi, atsižvelgdama į asmeninius ir partinius interesus.
,,Liaudiškai sakant, kai kurie administracijos direktorės sprendimai buvo priimami iš asmeninių kažkokių ir partinių, o ne savivaldos pozicijų“, - BNS yra sakęs A.Astikas.
Vyriausiajai rajono savivaldybės administratorei taip pat išsakyti kaltinimai nemotyvuotai atleidinėjus senus darbuotojus bei priiminėjus ,,savus žmones“. Anot A.Astiko, Ž.Pinskuvienė buvo išvysčiusi tokią sistemą, kad su ja asmeniškai susiję žmonės konkurso tvarka pretenduodavo į ne itin patrauklias darbo vietas, todėl nesusidurdavo su didele konkurencija, o vėliau būdavo tiesiog perkeliami į norimus postus.
Nepasitikėjimą darbiečių administracijos direktore inicijavo opoziciniai konservatoriai, tačiau vėliau prie nepatenkintųjų prisijungė ir kai kurie valdančiosios koalicijos nariai.
Prieš Kalėdas 10 iš 21 rajono tarybos narių pasirašė ir merui įteikė raštą, kuriuo pareiškė nepasitikintys Ž.Pinskuviene. Nors tuomet konkretūs kaltinimai administracijos direktorei nebuvo išsakyti, nepasitikintieji teigė, kad rajoną valdo ne darbiečių meras Kęstutis Pakalnis, o Ž.Pinskuvienė su vyru Seimo nariu Jonu Pinskumi.
Šiuo metu K.Pakalnis yra sustabdęs narystę Darbo partijoje.
Širvintų rajone valdančiąją koaliciją sudaro darbiečiai, liberaldemokratai, socialliberalai ir krikščionys demokratai. Visi kartu taryboje jie turi 12 vietų.
Opozicijoje likę socialdemokratai, konservatoriai ir valstiečių liaudininkai turi 9 mandatus.
Ž.Pinskuvienė ir jos vyras buvo paminėti vietos politiko pareiškime prokuratūrai.
Iš Darbo partijos gretų pasitraukęs Širvintų rajono tarybos narys, žemės ūkio bendrovės ,,Kiaukliai“ direktorius 49 metų Algirdas Meško per rajono tarybos posėdį sausio pabaigoje viešai pranešė, kad išvakarėse J.Pinskus ir jo žmona Ž.Pinskuvienė pareikalavo susimokėti už tarybos nario mandatą.
Spauda rašė, kad norėdamas nuo tokio įtakingų ,,darbiečių“ reketo apsaugoti kitus buvusius savo partijos kolegas, A.Meško paprašė rajono prokuratūros ištirti šį įvykį.
J. Pinskus, anot A.Meško, tiesiai šviesiai pareiškė, kad pastarasis privalo sugrąžinti į partijos skyriaus kasą 17 tūkstančių litų ir toliau džiaugtis tarybos nario mandatu arba jį padėti ant stalo.
Seimo ,,darbietis“ esą jam paaiškinęs, kad Darbo partijai penkios vietos taryboje atsiėjo per 100 tūkstančių litų. Taigi vienas tarybos nario mandatas kainavo 20 tūkstančių.
Kai rajono tarybos narys atsikirto J.Pinskui, kad šis įsėdęs į traukinį, važiuojantį ne ta kryptimi, parlamentaras ėmė grasinti - esą jis žinąs, kokiems ūkininkams ir kiek A.Meško skolingas už žemės nuomą ir kad tos žinios gali būti paviešintos rajono spaudoje.
