Seime pirmadienį per spaudos konferenciją Ziadas Hilalas pabrėžė, kad per septynerius pilietinio karo metus šalis nuniokota, 22 mln. gyventojų turėjusią Siriją paliko per 5 mln. pabėgėlių, dar 12 mln. žmonių paliko savo namus šalies viduje.
Pats pabėgėliu tapęs krikščionių dvasininkas vardijo kelis krikščionių kunigus misionierius, kurie prieš kelerius metus buvo pagrobti ir nužudyti.
„Pusė mūsų bažnyčių yra nuniokotos arba visiškai sunaikintos, mūsų centrai, švietimo įstaigos – jiems nutiko tas pats. Tad galite tik įsivaizduoti, kas ištiko Siriją per septynerius metus. Galbūt ta viltis, kuri kils iš šio parlamento, kaip ir iš Europos Parlamento, padės Sirijai užtikrinti taiką šalyje. Nes mes nenorime tapti pabėgėliais, gyvenančiais Europoje, norime, kad Sirijos žmonės gyventų Sirijoje, tačiau saugiai ir taikiai“, – teigė Z. Hilalas.
Sirijoje krikščionių bendruomenė, anot jo, sudaro apie 7 proc. gyventojų ir yra viena gausiausių regione.
Organizacijos „Parama stokojančiai bažnyčiai" direktorius viešiesiems ryšiams Markas von Riedemannas (Markas fon Rydemanas) pabrėžė, kad krikščionių persekiojimas paplitęs ir kitose šalyse. Šiaurės Korėjoje ar Eritrėjoje krikščionys, anot jo, kalinami ir kankinami vien dėl savo tikėjimo, o persekiojimo fenomenas įteisinamas ir kai kurių šalių kultūroje, pavyzdžiui, Pakistane, kur mokykliniuose vadovėliuose diegiamas islamo, kaip pranašesnės religijos, suvokimas.
Jis ragino Europos valstybių vyriausybes atkreipti dėmesį į šią, anot jo, nepakankamai įvertintą problemą ir „prisiimti atsakomybę“.
„Noriu padėkoti Lietuvai, kaip šaliai, kuri dalyvauja šiame kvietime siekiant kelti sąmoningumą, didinti informuotumą apie krikščionių mažumas pasaulio šalyse, kur jos šiuo metu patiria persekiojimą, priespaudą. Jei mūsų karta leis tam vykti toliau, istorijos knygose mums teks už tai prisiimti didžiulę atsakomybę“, – sakė jis.
Lietuvos europarlamentarė Laima Liucija Andrikienė pabrėžė, kad dėl persekiojimų krikščionių bendruomenės Artimuosiuose, Viduriniuosiuose Rytuose mažėja.
„Krikšionys perėjo ilgą kelią nuo tokios stadijos, kai galėjome kalbėti apie jų diskriminaciją, kai krikščionys nepriimami į darbą dėl to, kad jie – krikščionys, iki persekiojimo, kai jiems nebelieka vietos tam tikrose bendruomenėse, kur jie gyveno, iki genocido. Tai yra labai stiprus žodis, bet tai atspindi šiandieninę situaciją“, – sakė ji.
Solidarizuojantis su persekiojamais krikščionimis pirmadienio vakarą raudona spalva bus apšviesti Seimo rūmai, Vilniaus arkikatedros varpinė, Trijų Kryžių paminklas ir Kristaus Prisikėlimo bazilika Kaune. Tuo pačiu metu Sirijos Homso mieste raudonai nušvis graikų melchitų bei Sirijos stačiatikių katedros. Pirmadienio vakarą Kauno Kristaus Prisikėlimo bazilikoje bei Vilniaus arkikatedroje bus laikomos Šv. Mišios, pamokslus skaitys kunigai iš Sirijos ir Irako.
Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas sako, kad lietuviai solidarizuotis su persekiojamais krikščionimis gali skleisdami žinią apie tai, taip pat per tarptautines organizacijas prisidėdami prie sugriautų šventovių, gyvenviečių atstatymo, palaikydami juos per maldą.
„Tyla apie šiuo metu didžiausią persekiojimą, kaip Seimas jau yra įvardijęs, genocidą krikščionių pasaulyje yra, turbūt kenksmingiausias veiksmas – nekalbėti apie tai, nutylėti. Todėl šiandienos renginiai čia, Lietuvoje, taip pat visame pasaulyje yra svarbūs“, – pabrėžė Lietuvos katalikų bažnyčios vadovas.
Taip pat pirmadienį Seime rengiama tarptautinė konferencija, joje liudijimais dalysis Sirijos ir Irako krikščionių bendruomenių atstovai. Seimo ryšių su visuomene skyrius nurodo, kad konferencijoje bus aptartas pasaulyje krikščionių patiriamas persekiojimas ir ieškoma būdų, kaip būtų galima prisidėti teikiant pagalbą.
