Mokslininkų tvirtinimu, choristai tarpusavyje taip susiderinę, kad net jų širdies plakimas supanašėja, rašo bbc.co.uk.
Švedų mokslininkai, išmatavę įvairius muzikinius kūrinius atliekančių choro dainininkų širdies dažnį, pastebėjo, kad choristų, dainuojančių unisonu, pulsas paspartėdavo ir sulėtėdavo panašiai.
Žurnale „Frontiers in Psychology“ išspausdintame tyrimo aprašyme mokslininkai spėja, kad ši harmonija atsiranda dėl to, kad choristai koordinuoja savo kvėpavimą.
„Pulsas sulėtėja, kai iškvepiame. Kai įkvepiame, jis pagreitėja“, – aiškina Bjornas Vichofas iš Sahlgrenska akademijos, Geteburgo universtiteto Švedijoje.
„Dainuojame iškvepiamu oru – tuo metu širdies dažnis sumažėja. Darydami pauzes įkvepiame – tuomet pulsas pagreitėja. Išeitų, kad širdies dažnis priklauso nuo dainos struktūros“, – pridūrė tyrimą atlikęs mokslininkas.
Mokslininkai ištyrė 15 choristų, atlikinėjusių skirtingus muzikinius kūrinius. Jie pastebėjo, kad kuo aiškesnė choristų atliekamos dainos struktūra, tuo labiau supanašėja jų širdies dažniai. Lėtos, monotoniškos dainos – geriausia terpė atsirasti sinchroniškumui.
Tyrėjai pastebėjo ir tai, kad choralinis dainavimas apskritai lemia širdies dažnio sulėtėjimą. Tai, mokslininkų nuomone, dar vienas kontroliuojamo kvėpavimo padarinys. Dabar jie siekia išsiaiškinti, ar dainavimas gali turėti įtakos mūsų sveikatai.
„Atlikti jogų kvėpavimo tyrimai parodė, kad valdomas kvėpavimas gali turėti ilgalaikių padarinių kraujo spaudimui – taip pat ir jį sumažinti. Manome, kad dainavimas taip pat gali būti panašiai naudingas“, – spėja mokslininkas iš Švedijos.
