Dažnas mūsų nė nenutuokiame, kad galvos skausmai, nepaaiškinamas dirglumas, pašliję nervai ir greitas nuovargis bei bendras silpnumas tėra organizmo reakcija į... paprasčiausius maisto produktus. Tad labai gaila, jog anaiptol ne kiekvienoje poliklinikoje įmanoma rasti gydytojo dietologo kabinetą, taigi mažai ir galimybių pasitikrinti, ar mūsų negalavimų priežastis nėra mums, kaip konkrečiam individui, visiškai netinkantis mitybos racionas. Bet tokiu atveju specialisto pagalbos vis tiek būtina ieškoti – tam, kad išmanantis žmogus padėtų kuo skubiau sudaryti sveikos mitybos meniu.
Tik truputį mažesnis blogis
Alergija maistui ir nepakantumas kai kuriems maisto produktams yra du visiškai skirtingi dalykai. Tačiau kuo jie skiriasi? Kokius produktus reikėtų laikyti potencialia grėsme? Kokius visiškai išbraukti iš raciono, kad sumažintume nepageidautinų krūvių organizmui riziką? Atsakymų į visus šiuos klausimus reikėtų ieškoti ne tik pas dietologus, bet ir pas gydytojus alergologus-imunologus.
Anot specialistų, alergija maistui yra mūsų imuninės sistemos reakcija į vienus ar kitus dirgiklius. Ji pasireiškia ūmiai ir labai ryškiai: pakanka, kad į organizmą kartu su maistu patektų visiškai nedidelis alergeno kiekis, ir pasipila kiekvienam alergikui labai gerai žinomi simptomai – odos bėrimas ir niežulys, dusulys, ašarojimas ir kiti „malonumai“. Simptomų stiprumas taip pat būna labai nevienodas, tačiau užvalgius kažko ne to įmanoma atsidurti pas medikus su Kvinkės edemos diagnoze.
Nepakantumas maistui – jau ne imuninės, o virškinimo sistemos reakcija į tam tikrą maistą. Arba, jei tiksliau, tos sistemos negebėjimas virškinti vienokių ar kitokių produktuose esančių medžiagų. Nepakantumo maistui simptomai ne tokie ryškūs kaip alergijos ir pasireiškia ne taip ūmiai. Galima, pavyzdžiui, suvalgyti visą porciją maisto su dirgikliu ir nepajusti absoliučiai nieko. Tačiau jei tas dirgiklis į organizmą paklius dar ir kitą dieną, ir dar po dienos, tai jau gali sukelti audringą organizmo reakciją bei atsiliepti sveikatai.
Beje, labai daug priklauso ir nuo to, kaip konkretus produktas paruošiamas. Pavyzdžiui, kepant produktą jo alergizuojančios savybės tik sustiprėja.
Mūsų laikų bėda
Vyresnės kartos žmonės rečiau sirgdavo alergija maistui ar netoleruodavo kokių nors produktų. Liūdna, bet tenka konstatuoti, kad kiekvieną dieną darosi vis akivaizdžiau: tai dabartinio jaunimo ir vaikų rykštė. To priežastimi galima laikyti nesveiką ekologinę aplinką, klimato pakitimus. Tačiau profesionalūs dietologai pirmiausia siūlo atkreipti dėmesį į kitą labai svarbų veiksnį – permainas, kurias išgyveno mūsų mitybos racionas.
Dabar maždaug kas antrame maisto produkte yra dirbtinių konservantų, skonio stipriklių, dažiklių. Jau daug metų į limonadą niekas nepila citrinų sulčių, į česnakinę dešrą nededa česnakų. Taip, visi šie priedai yra leistini maisto pramonėje. Ir juos greičiausiai net būtų galima vadinti saugiais, jei tik vartotume juos retsykiais. Tačiau tokių maistinių priedų dabar gausu visuose produktuose, kuriuos valgome. Visiškai natūralaus maisto mūsų racione beveik nebeliko. Ir tai pirmoji priežastis, kodėl taip padaugėjo alergiškų ir tam tikrų produktų netoleruojančių žmonių.
Antroji priežastis – mūsų kasdienį stalą užplūdę neįprasti produktai. Visiems norisi paragauti kažko, ko dar niekada gyvenime neteko ragauti. Ir svarbiausia, kad to „kažko“ dabar pilnos parduotuvės, kavinės ir restoranai, siūlantys tailandietišką, indišką, itališką maistą – trumpai tariant, egzotiką, palyginti su mūsų protėvių racionu.
Aišku, toks maistas nėra nuodas – netgi priešingai, dietologų požiūriu, jis gali būti labai sveikas. Tačiau neigiamo šalutinio poveikio tikimybės taip pat niekada negalima atmesti. Ir specialistai sako: geriau jau valgyti tradiciškesnį maistą, tik retkarčiais pasimėgaujant kitų tautų virtuvės patiekalais iš mūsų genams svetimų produktų, pagardintų nepažįstamais prieskoniais.
Sunkiai apčiuopiama diagnozė
Beje, neprošal būtų dažniau prisiminti skirtumus tarp produktų ir patiekalų. Mėsa, pavyzdžiui, yra produktas. Guliašas – jau patiekalas. O patiekale kartais ne visi produktai, iš kurių jis pagamintas, dera. Ir tokie produktų „konfliktai“ yra dar vienas veiksnys, provokuojantis nepakantumą maistui.
Kita vertus, nėra pasaulyje produkto, kuris būtų kategoriškai draustinas valgyti visiems ir kurį reikėtų nedelsiant išbraukti iš savo valgiaraščio. Čia galioja taisyklė: kiekvienam savo. Tačiau dietologai dėl suprantamų priežasčių visada pataria vengti saldžių gazuotų gėrimų ir rūkytų produktų, įskaitant dešras ir dešreles.
Taip pat būti atsargiems su jūros gėrybėmis.
Tuomet ar yra produktų, kuriuos visada vienodai gerai toleruoja kiekvieno žmogaus organizmas? Deja... Specialistai ir šiuo klausimu labai atsargiai dalija rekomendacijas. Nors neneigia, kad bet kuriam iš mūsų galima nesibaiminant valgyti liesą mėsą (ypač jei dar ji pagaminta garuose, blogiausiu atveju – paskrudinta ant keptuvės su minimaliu kiekiu aliejaus), kalakutieną ir vištieną.
Į „baltąjį sąrašą“ taip pat įtraukti natūralūs jogurtai be jokių priedų ir rūgusio pieno produktai. O riebūs ar neriebūs, priklauso jau nuo jūsų fizinės būklės, gyvenimo būdo ir amžiaus.
20–25 metų aktyviam jaunimui galima į racioną įtraukti bet kokio riebumo pieno produktus be jokių apribojimų – juk juose gausu tokiame amžiuje itin svarbių riebaluose tirpstančių vitaminų. Vyresnio amžiaus žmonėms, ir dar linkusiems pilnėti, geriau tinka liesi pieno produktai. Bet ir čia jokių garantijų nėra: kadangi visų mūsų organizmas skirtingas, net neriebi jautiena ar liesa varškė kažkam gali būti tabu. Pasitaiko žmonių, netoleruojančių net tokių nekaltų sveikų produktų kaip agurkai ar kalakutiena.
Tokia diagnozė – menkas juokas. Kartais prireikia mėnesių, kol pavyksta nustatyti, koks tiksliai produktas slapta sukelia negalavimo simptomus, ir tuomet paplušėti tenka ne tik gydytojams, bet ir pačiam pacientui, privalančiam kasdien dienoraštyje aprašyti visus suvalgytus produktus bei patiekalus ir organizmo reakciją į juos.
Nepakantumo maistui diagnozavimas reikalauja labai daug kantrybės. Jei esate alergiški braškėms, pajusite tai akimirksniu, suvalgę vieną dvi uogas. Bet jeigu jūsų organizmas netoleruoja tam tikros rūšies žuvies, „pagauti“ tą žuvį gali ir nepavykti.
Gera žinia tai, kad kai nepakantumas vienokiam ar kitokiam maistui galiausiai diagnozuojamas, gydymo medikamentais, skirtingai nei alergijos atveju, neprireikia. Užtenka išsiaiškinti produktą kenkėją ir išbraukti jį iš raciono arba pakeisti kitu, panašiu, kaip antai karvės pieno atveju.
SANDRA MIŠKINIENĖ
