Gydytojas VUL Santaros klinikų paskelbtame vaizdo įraše taip pat papasakojo, kaip atskirti miokardo infarktą nuo panikos atakos bei kaip elgtis, jei jūs ar jūsų artimasis patiriate skubių problemų su širdimi.
T. Jablonskas teigia, jog kardiologinių problemų, dėl kurių žmonės kreipiasi į skubiosios pagalbos skyrių yra įvairiausių. Gydytojas pabrėžia, jog miokardo infarktai nėra dažniausia problema ir statistiškai jie sudaro 10–15 proc.
„Didžioji dalis sutrikimų yra – širdies ritmo sutrikimai, prieširdžių virpėjimai, kurie sudaro net 40–50 proc. iš visų nustatytų kardiologinių ligų. 30 proc. atvejų yra nustatoma net ne kardiologinė diagnozė, o vos 1–2 proc. atvejų nustatomos retesnės kardiologinės problemos – vožtuvų užkalkėjimai, širdies nepakankamumo paūmėjimai ir panašiai“, – pranešime kalbėjo kardiologas.
Kardiologinių problemų identifikavimas
Kardiologas paklaustas, ar sunku identifikuoti kardiologines ligas, į šį klausimą vieno atsakymo neturi. Miokardo infarkto atveju, kai vena būna pilnai užsikimšusi, tuomet dažniausiai abejonių nebūna ir diagnostinis bei gydymo kelias yra paprastas.
Tačiau T. Jablonsko teigimu, yra tam tikrų trikdžių, kai diagnostinis paciento kelias yra sunkesnis, pavyzdžiui, atsiradę trumpalaikiai širdies ritmo sutrikimai, aritmija, kuri atsiranda spontaniškai namuose. Ji gali būti tokia trumpalaikė, kad pati savaime nutrūksta iki greitosios atvykimo ir kardiogramoje jau nieko nesimato.
„Tokiu atveju, kai tyrimai ir rodo, kad viskas yra gerai, tai nereiškia, kad ligos tikrai nėra. Kartais būna, kad pacientas pajaučia tam tikrus negalavimus namie, jei praeina, tačiau jis vis vien išsikviečia greitąją, nors tie simptomai buvo banguojantys ir atvykęs jis jaučiasi neblogai, tačiau įvyksta staigi neigiama dinamika ir pats pacientas nesuvokia – kas vyksta.
Tokiu atveju gydytojui reikia pervertinti būklę, iš naujo atlikti kardiogramą. 30 proc. atvejų būna nustatoma ne kardiologinė problema, o kita diagnozė. Pasitaiko ir keblumų, atliekant kraujo tyrimus. Vieną kartą atlikus tyrimą – viskas puiku, o valandos bėgyje jį pakartojus – rezultatai būna ženkliai blogesnis“, – pasakoja gydytojas.
Panikos ataka ar miokardo infarktas?
Kardiologo teigimu, tai, kaip atskirti panikos ataką nuo miokardo infarkto – yra labai slidi tema ir jis per daug įsivelti į simptomų niuansus nenori, nes ši informacija visuomenei pridarytų daugiau žalos, negu naudos:
„Problemos susidarytų tokios, kad žmonės, kuriuos ištinka infarktai, galvotų, kad jiems yra panikos atakos ir nesikreiptų į gydytojus – tokiu atveju lauktų liūdnos pasekmės. O žmonės, kurie turi panikos atakas, važiuotų į gydymo įstaigą ir apkrautų skubiosios pagalbos skyrių.
Tik noriu įspėti, kad žmogus pats sau tikrai negali įsivertinti ar tai panikos ataka ar miokardo infarktas, todėl visais atvejais geriau yra pasikonsultuoti.“
T. Jablonskas pabrėžia, jog didžiausia problema yra tai, kad panikos atakos ir infarktai turi persipinančius simptomus. Gydytojas išskiria keletą simptomų, kurie priklauso abiem atvejam:
- Dusulys;
- Krūtinės skausmas;
- Rankų tirpimas;
- Mirties baimė.
Šie simptomai būna tiek panikos atakos metu, tiek miokardo infarkto, o pats žmogus gali tik subjektyviai įsivertinti, kas jam yra. – „Jei jis anksčiau yra patyręs infarktą ir žino jo simptomus, tada jis gali įsivertinti, tas pats galioja ir pacientams, kurie anksčiau yra turėję panikos atakas ir jie prisimena tuos simptomus.“
Gydytojas pasakoja, kad kardiologiniai simptomai yra:
- krūtinės skausmas, nemalonus pojūtis ir jos užgulimas (širdies skausmas retai būna duriantis lyg peiliu);
- atsiranda ir dusulys, kvėpavimo sunkumas;
- intensyvus ar nereguliarus širdies plakimas;
- galvos svaigimas;
- intensyvus galvos skausmas, kojų patinimai (dažniausiai simetriški);
- nuolatinis pervargimas ir silpnumas (tačiau šis simptomas pranašauja apie daugelį kitų ligų).
„Jei kojų patinimas vargina kurį laiką – jis pranašauja senesnę, lėtinę širdies ligą, jei patinimas atsiranda staiga – tai pranašauja staigią kardiologinę problemą“, – teigia kardiologas.
Visi aukščiau išvardyti simptomai gali būti kardiologiniai, tačiau nereiškia, kad juos jaučiant problema yra būtent su širdimi. Jie tinka ir daugeliui kitų ligų. Reikia stebėti, ar šie simptomai atsirado naujai, ar vargina daugelį metų
Istorija iš budėjimo skubiosios pagalbos skyriuje
Gydytojas kardiologas neslepia, kiekvienas budėjimas turi savo istorija, dažniausiai linksmesnę, o kartais ir liūdnesnę. Budėjimo metu pasitaiko nemažai kuriozinių situacijų. Gydytojas pasidalino viena istorija, kuri įvyko visai neseniai.
„Laikrodis muša 12 valandą, skamba telefonas. Atsiliepiu, o slaugytoja mane kviečia ateiti, pakalbėti su pacientu. Man atėjus į paskirstymo skyrių, ten guli 22 metų vaikinas, prie jo prijungtas širdies ritmo matavimo aparatas, jis visas dreba, įsitempęs, kalena dantimis, veide nerimas.
Sakau jam, kas nutiko? Vaikinas sako: „Gydytojau, man ritmo sutrikimas, aš jau esu apmokytas ir jaučiu, kada man jis sutriks, tačiau šį kartą jau valandą turiu tą jausmą, kad sutriks, tačiau niekaip nesutrinka – vien dėl to atvažiavau.
Kardiografas jokių permušimų nerodo. Na, ką – reikia sutrikdyti jam tą ritmą. Užverčiu kojas, duodu pūsti švirkštą, žiūriu, kad paciento veide palengvėjimas, pasuku galvą į kardiografą – širdis plaka 200 dūžių per minutę.
Sakau jam, jei mokate pats susitvarkyti – parodykite. Vaikinas vėl pučia švirkštą, atsigula, aš jam iškeliu kojas ir viskas atsistato. Paciento aš nepagydžiau – jis pasigydė pats“, – kuriozinę istoriją prisimena gydytojas.
Kaip elgtis, ištikus sveikatos pablogėjimui?
Jei jaučiate, kad turite problemų su širdimi – gydytojas pirmiausia pabrėžia, kad negalima pačiam vairuoti, vykti taksi ar viešuoju transportu , nes gali įvykti staigi mirtis.
Jei sėdėsite už vairo, pasekmės galimos ne tik jums, bet ir kitiems eismo dalyviams. – „Visada reikia kviestis greitąją pagalbą – specialistai įvertina sveikatos būklę, esamus gyvybės parametrus.“
Mokėti gaivinimą bei suteikti pirmąją pagalbą – yra kiekvieno piliečio pareiga. Jei kažkas nutinka, svarbu mokėti efektyviai ir kokybiškai gaivinti, atlikti širdies masažą.
Laiku pradėtas masažas yra glaudžiai siejamas su geresniu ir didesniu paciento išgyvenamumu. Kuo anksčiau imsitės veiksmų – tuo didesnis šansas, kad žmogus išgyvens.
„Taip pat svarbu papildomai nevalgyti ir negerti jokių skysčių, jokiu būdu nemalšinkite skausmo alkoholiu, nes jei įvyktų tragiškiausias momentas ir jei skrandžio turinys yra pilnas – jis gali išbėgti atgal ir patekti į plaučius bei kilti komplikacijos.
Jei matote, kad kažkam ištinka širdies problemos – išlikite ramūs, turite valdyti situaciją. Svarbu įvertinti simptomus it jei įvyksta nelaimė, paskambinkite greitajai pagalbai, nusiraminkite, nepanikuokite“, – pataria gydytojas.