„Laikas, praleidžiamas prie vandens telkinių, žmonėms įprastai asocijuojasi su pramogomis. Maudynių rizikų vertinimas, ypač per karščius, tarsi nueina į trečią ar net ketvirtą planą. Nereikėtų užmiršti, kad greta kiekvienos tragiškos maudynių baigties yra dešimtys šilumos smūgių, susižalojimų į po vandeniu esančius daiktus ir kitų pavojingų nutikimų, kurie ne visada atsispindi tarnybų suvestinėse“, – pranešime žiniasklaidai cituojamas Gediminas Bulenokas, BTA Asmens draudimo rizikų skyriaus produktų vadovas.
Daugiausiai nelaimių privačiuose tvenkiniuose
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) duomenimis, vien per pirmąjį šių metų pusmetį, iki liepos 17 d., Lietuvos vandenyse nuskendo 58 žmonės. Daugiausiai – tankiausiai apgyvendintose apskrityse, Vilniaus ir Kauno. 2021 m. vanduo atėmė 108 gyvybes, 2022 – 118. Ir pernai, ir užpernai daugiausiai žmonių paskendo Vilniaus apskrityje. Net 40 proc. visų paskendusiųjų žuvo tvenkiniuose, dažnu atveju – savo namų kieme.
„Norint užtikrinti savo ir artimųjų saugumą reikia nepalikti prie vandens telkinio mažamečių vaikų be priežiūros, vengti vietų, kuriose yra galimybė netikėtai įkristi į vandenį. Taip pat reikia vengti maudynių nuošaliose vietose ir rinktis viešus paplūdimius, kuriuose būna gelbėtojų arba kitų žmonių, galinčių padėti nelaimės atveju“, – ragina PAGD Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros organizavimo skyriaus vyriausiasis specialistas Aurelijus Česūnas.
Jis taip pat įspėja nesimaudyti pavalgius ar pavartojus alkoholinių gėrimų, neplaukti už pažymėtų plūdurų net ir puikiai mokant plaukioti, siekiant išvengti traumų nešokinėti nuo tiltelio, vengti plaukiojimo ant pripučiamų daiktų (ypač jūroje), plaukiant valtimi jos nesiūbuoti.
Karštis alina organizmą
Šeimos gydytoja Malgožata Puzelevič pažymi, kad mėgstančiųjų per karščius šokinėti į vandenį tyko įvairūs pavojai. Nematomos povandeninės kliūtis gali tapti itin sunkių galvos ir smegenų traumų, smegenų sukrėtimų, ilgalaikės fizinės ar protinės negalios priežastimi. Tačiau karščiausiomis vasaros dienomis vandens pramogų mėgėjams pavojų kelia ir organizmo reakcija į temperatūrą.
„Karštomis vasaros dienomis stiprėja prakaitavimas, Dėl prakaitavimo organizmas praranda skysčius ir elektrolitus, reikalingus normaliam organizmo funkcionavimui. Taip pat išsiplečia raumenų skaidulos. Įšokus į šaltą vandenį raumenys siekia susitraukti, tačiau dėl sutrikusio elektrolitų disbalanso raumens susitraukimas dažnai būna staigus, liaudiškai vadinamas mėšlungiu“, – paaiškina medikė.
Specialistė ragina karštomis dienomis vartoti pakankamą kiekį mineralizuotų (ne gazuotų) gėrimų. Itin gausiai prakaituojant galima pasitelkti net ir elektrolitų tirpalus ar maisto produktus, kuriuose gausu kalio, magnio, o prieš vandens pramogas – lengvai apšildyti raumenis, tačiau jų neperkaitinti.
„Didesnis dėmesys atsargumui gali apsaugoti nuo sunkių pasekmių. Maudynių metu patirtos traumos ne visuomet praeina savaime – kai kuriais atvejais reikalingas ir ilgas gydymo laikas, reabilitologų pagalba. Net jei po vandenyje įvykusio incidento žmogus iškart jaučiasi gerai, reikėtų stebėti savo sveikatą ir pastebėjus nerimą keliančius simptomus nedelsiant kreiptis į medikus“, – įspėja G. Bulenokas.
