Kokiais produktais dažniausiai apsinuodijama per karščius bei kaip to išvengti, naujienų portalui tv3.lt pasakojo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveiktos apsaugos ministerijos (NVSC) Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Simona Žukauskaitė-Šarapajevienė.
Šie produktai – pavojingiausi
Išties, NVSC duomenys rodo, kad žarnyno infekcijų atvejų pasitaiko visais metų laikais, tačiau atšilus orams jų gerokai padaugėja.
„Bakterinėmis žarnyno infekcijomis dažniausiai užsikrečiama, kai ligos sukėlėjai – bakterijos, patenka į žmogaus organizmą su maistu, vandeniu.
Vasarą, esat aukštai aplinkos temperatūrai, bakterijos, esančios maiste, gali sparčiai daugintis ir sukelti žarnyno negalavimus“, – aiškino S. Žukauskaitė-Šarapajevienė.
Žarnyno infekcijas ir apsinuodijimus dažnai sukelia netinkama higiena – ne tik nešvarios rankos, tačiau ir maisto tvarkymo reikalavimų nesilaikymas. Daugelis pamiršta, kad aukštoje temperatūroje maistas greičiau genda, jame ima daugintis pavojingos bakterijos, kurios vėliau patenka į organizmą.
„Itin dažna apsinuodijimo maistu priežastimi tampa greitai gendančio maisto – salotų, mišrainių su majonezu, karšto rūkymo mėsos, žuvies, pieno produktų, kreminių gaminių ir kt. – vartojimas“, – vardija NVSC vyriausioji specialistė.
Ypač pavojingi minėtieji maisto produktai pasidaro tada, kai ilgiau nei 2 valandas yra laikomi aukštesnėje nei 20 laipsnių temperatūroje.
Dažniausiai užsikrečia salmonelioze
Dažniausiai žmonėms pasireiškianti bakterinė žarnyno infekcija yra salmoneliozė, kurią dažniausiai sukelia gyvūninės kilmės maistas – praėjusiais metais šalyje fiksuoti 283 šios ligos atvejai.
„Ši užkrečiamoji liga paprastai išsivysto Salmonella bakterijoms į žmogaus organizmą patekus su maistu. Dažniausiai salmonelioze užsikrečiama per gyvūninės kilmės maistą: vištieną, kiaušinius, jautieną, kiaulieną, pieną, rečiau per daržoves ir kitus maisto produktus“, – vardija pašnekovė. Salmoneliozė pasireiškia į kitas bakterines žarnyno infekcijas panašiais simptomais – pykinimu, vėmimu, viduriavimu, taip pat karščiavimu, pilvo ir galvos skausmais, sako S. Žukauskaitė-Šarapajevienė:
„Dažniausiai minėti ligos simptomai prasideda po 12-72 val. nuo užsikrėtimo. Negalavimai paprastai trunka 4-7 dienas ir daugelis pasveiksta be specifinio gydymo.“
Tiesa, salmonelioze užsikrėtus vaikams, jiems ligos eiga dažnai būna sunkesnė, taip pat kaip ir vyresnio amžiaus asmenims ar tiems, kurių imuninė sistema yra nusilpusi.
„Retesniais atvejais Salmonella bakterijos iš žarnyno gali patekti į kraują. Infekcija tokiu atveju gali komplikuotis bet kurio organo pažeidimu“, – įspėja NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė.
Vartojant nesaugų, vartojimui nebetinkamą maistą, kyla grėsmė užsikrėsti ne tik salmonelioze – taip pat plinta ir kitos bakterinės žarnyno infekcijos, pavyzdžiui, kampilobakteriozė, jersiniozė, ešerichiozė, listeriozė.
Primena, kaip saugiai laikyti ir ruošti maistą
Tam, kad aplankius šilumai malonaus buvimo gamtoje ar tolimesnių vasaros planų nesugriautų netikėtas negalavimas ir neužkluptų žarnyno infekcijos, laikykitės kelių paprastų taisyklių.
NVSC specialistai primena svarbiausias saugaus maisto laikymo ir ruošimo taisykles:
Jau perkant maistą atkreipkite dėmesį, kad pirkinių krepšyje žalias maistas (mėsa, paukštiena, žuvis) nesiliestų su maistu, kuris bus vartojamas be papildomo terminio apdorojimo.
Perkant pagamintus maisto patiekalus svarbu atsižvelgti į gamintojo pateiktą informaciją apie maisto produkto laikymo, vartojimo sąlygas, tinkamumo vartoti trukmę.
Nupirktą maistą kuo greičiau padėkite į šaldytuvą. Žalią mėsą, paukštieną, žuvį laikykite apatinėje šaldytuvo lentynoje sandariai uždarytose plastikinėse dėžutėse, kad skystis ir jame esančios ligas sukeliančios bakterijos nepatektų į kitą maistą.
Nenaudokite pakartotinai vienkartinio naudojimo plastikinių maišelių maistui laikyti.
Visada plaukite rankas prieš maisto gaminimą ir valgį. Nepamirškite nusiplauti rankų po žalios mėsos tvarkymo ar sąlyčio su žaliais kiaušiniais, taip pat po kontakto su naminiais gyvūnais, po pakalbio telefonu ar pasinaudojus tualetu. Gamtoje, kai nėra sąlygų nusiplauti rankas tekančiu vandeniu su muilu, naudokite specialias rankų dezinfekavimo priemones arba spiritines servetėles.
Neplaukite vaisių ir daržovių ežero ar upės vandenyje. Juos gamtoje galite plauti atsivežtu fasuotu ar mineraliniu vandeniu.
Gerai išvirkite ar iškepkite mėsą, paukštieną, kiaušinius, žuvį. Iš gerai paruoštos mėsos ar paukštienos besiskiriantis skystis turi būti skaidrus, bet ne rausvas.
Iškylaudami gamtoje rinkitės greitai negendančius maisto produktus: daržoves, sausainius, riešutus arba maistą laikykite šaltkrepšiuose.
