TREČIADIENIO DIENĄ be žymesnio lietaus. Vėjas nepastovios krypties, 4–9 m/s. Temperatūra 16–21 laipsnis šilumos.
KETVIRTADIENĮ lietaus tikimybė maža. Vėjas naktį silpnas, dieną pietryčių, pietų 6–11 m/s. Temperatūra naktį 3–8, vietomis iki 10 laipsnių šilumos, dirvos paviršiuje kai kur šalnos 0–3 laipsniai šalčio, dieną 16–21 laipsnis šilumos.
PENKTADIENĮ kai kur trumpai palis. Vėjas naktį silpnas, dieną šiaurinių krypčių, 5–10 m/s. Temperatūra naktį 5–10, dieną 19–24 laipsniai šilumos.
ŠEŠTADIENIO dieną vietomis trumpas lietus. Vėjas naktį silpnas, dieną rytų, pietryčių, 6–11 m/s. Temperatūra naktį 6–11, dieną 20–25 laipsniai šilumos.
SEKMADIENIO dieną vietomis trumpas lietus. Vėjas naktį silpnas, dieną pietryčių, pietų, 5–10 m/s. Temperatūra naktį 7–12, dieną 20–25 laipsniai šilumos.
Remiantis dabartiniais skaičiavimais, naują savaitę išliks lietuviškai vasarai būdingi orai.
Vasara jau ne už kalnų – kokie orai laukia?
Įpusėjus gegužei darosi įdomu, kokiais orais pasitiksime vasarą. Kol kas mūsų šalyje tikras lietuviškas pavasaris: vietomis iškrenta lietaus, gana dažnai išlenda saulė, o naktimis dar pabalina šalnos. Vis tik ilgalaikės tendencijos rodo, kad vasara ir vėl turėtų būti šiltesnė ir sausesnė už daugiametį vidurkį. Neatmetama, jog pasitaikys nemalonių reiškinių, taip pat galimi karčio rekordai.
Sinoptikai prognozuoja, kad šią savaitę oras turėtų sušilti, vietomis temperatūra pakils iki 21 laipsnių. Taigi vis labiau artėjame prie vasaros, mat lietuviškai vasarai būdinga temperatūra ir yra apie 21–25 laipsnius.
Tiesa, meteorologinė vasara Lietuvoje įprastai prasideda birželio mėnesį. Tad ko sulauksime šiemet?
„Vasara prognozuojama bus šiltesnė už daugiametį vidurkį, tačiau kaip ir visais metų laikais vyksta oro temperatūros svyravimai. Temperatūra retai stabiliai ilgesnį laikotarpį laikosi, todėl ir šiemet vasarą bus vėsesnių dienų, tačiau galima nusiteikti, jog pasitaikys ir karštų dienų (daugiau nei +30 laipsnių) bei tropinių naktų (kai oras neatvėsta žemiau +20)“, – teigia Lietuvos hidrometeorologijos (LHMT) Komunikacijos ir tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus vyriausiasis specialistas Gytis Valaika.
Žiūrint į ankstesnių metų duomenis matyti, kad Lietuvoje, kaip ir likusioje pasaulio dalyje, pasitaiko vis daugiau karštų dienų. Kaitros, kai daugiau nei 3 dienas maksimali oro temperatūra pakyla virš 30 laipsnių, bent kartą per metus tapo įprastu vasaros reiškiniu – kaitrų fiksuota kiekvienais metais nuo 2010, išskyrus 2017 m.
Palyginimui 1961–1990 m. laikotarpiu karščio dienų vidutiniškai būdavo vos 4,4 d. per metus, o 1991–2020 m. šis skaičius išaugo apie 2,5 karto iki 10,7 d.
