Taip ji kalbėjo penktadienį Seime, kuriame vyksta NATO valstybių narių parlamentų pirmininkų aukšto lygio susitikimas.
„Šiandien mūsų regionui, Europai, transatlantinei bendruomenei ir, pasakysiu atvirai, visam pasauliui nėra aktualesnio klausimo, nei Rusijos karas prieš Ukrainą. Rusijos karas prieštarauja viskam, kam atstovauja demokratiškai išrinkti parlamentai –laisvės idealams, pagrindinėms laisvėms, teisinei valstybei, žmogaus gyvybei ir orumui“, – kalbėjo I. Šimonytė.
„Rusija negali sužlugdyti Ukrainos, bet tikisi sugriauti mūsų visuomenę, mūsų demokratinės visuomenės vienybę. Ji tikisi išnaudoti mūsų rinkimų ciklus, tikisi, kad mūsų visuomenė anksčiau ar vėliau pavargs nuo paramos Ukrainai. Tai antras šio karo frontas, kuriame kovoja Rusija, o parlamentai yra šio antrojo fronto priešakyje“, – dėstė premjerė.
Pasak jos, demokratinės šalys nepavargs ir išlaikys „šį atkaklumo išbandymą“.
„Mes neturime kito pasirinkimo, nes Putino neapykanta demokratijai kartu su Rusijos imperinėmis ambicijomis kelia ilgalaikę grėsmę už Ukrainos sienos ribų. Šiandien Ukrainos žmonių didvyriškumas neleidžia Rusijos karui toliau plisti į Europą, bet ilgainiui būtent demokratinių valstybių vienybė ir NATO karinis pasirengimas gali atgrasyti Rusiją nuo tolesnės agresijos“, – kalbėjo I. Šimonytė.
Premjerės teigimu, atsižvelgus į pasikeitusią geopolitinę aplinką, Rusijos karinius planus, NATO negali sau leisti imtis laipsniškų veiksmų.
„Mūsų sprendimai turi būti drąsūs. NATO priešakinė gynyba ir atgrasymas turi būti iš esmės sustiprinti“, – tvirtino ji.
Anot I. Šimonytės, tai ypač svarbu Baltijos šalims dėl išskirtinės geografinės padėties – NATO pasienio su Rusija, militarizuotos Kaliningrado srities, Baltarusijos, kuri, premjerės tikinimu, de facto jau yra Rusijos dalis, o tai leido Kremliui sustiprinti gebėjimą dislokuoti pajėgas per labai trumpą laiką prie Baltijos šalių sienų.
„Jau nekalbant apie sprendimą Rusijos branduolinius pajėgumus perkelti į Baltarusijos teritoriją. Neturėtume pamiršti ir Baltijos šalių sausumos jungties su likusia NATO – Suvalkų koridoriaus“, – dėstė I. Šimonytė.
Pasak Vyriausybės vadovės, Madrido viršūnių susitikime buvo priimtas svarbus sprendimas – padidinti priešakinių batalionų skaičių Baltijos šalyse iki brigadų.
„Lietuvoje mums reikia bent jau brigados dydžio sąjungininkų pajėgų, kurios atgrasytų ir gintų kiekvieną Aljanso teritorijos centimetrą ir neleistų net mąstyti apie galimybę išbandyti Aljansą. Patikimiausias atgrasymas – tinkamos NATO pajėgos, dislokuotos, aktyvios, pasirengusios veikti“, – kalbėjo premjerė.
Anot I. Šimonytės, visa NATO rytinė siena turi būti sustiprinta antžeminiais oro gynybos pajėgumais.
„Šie iššūkiai sprendžiami naujuose Aljanso gynybos planuose. Kad naujus gynybos planus būtų galima įgyvendinti, jie turi paremti būtinomis pajėgomis ir atitinkamomis investicijomis. Sąjungininkai susitarė dėl 2 proc. nuo BVP gynybai dar prieš Rusijai pradedant plataus mato karą prieš Ukrainą.
Atsižvelgiant į naujas geopolitines realijas, intensyvaus Rusijos ginkluotės naudojimo Ukrainoje pamokas, 2 proc. gali būti tik minimali riba, o ne lubos. Visos trys Baltijos šalys išleidžia daugiau nei 2,5 proc. BVP lėšų ir toliau didins išlaidas gynybai“, – teigė Vyriausybės vadovė.
Ji tikino suprantanti, kad kai kurie Aljanso sąjungininkai negali šiandien ar rytoj įsipareigoti dėl 2 proc. skyrimo gynybai. Tačiau I. Šimonytė tikisi, kad NATO viršūnių susitikime būtų priimtas sprendimas ir ilgalaikis sąjungininkų įsipareigojimas didinti gynybos išlaidas.
„Investicijos į mūsų saugumą šiandien atneš daug didesnių taikos dividendų ateityje“, – sakė I. Šimonytė.
„Esame įsipareigoję sukurti tokią saugumo struktūrą, kuri išsaugotų taiką Europoje ne mėnesį ar metus, o daug metų“, – pridūrė ji.
Premjerės įsitikinimu, nauja Europos saugumo architektūra įmanoma tik be Rusijos, tačiau ji turi apimti Ukrainą.
„Ukrainos narystė NATO sustiprins Aljansą. <...> NATO jau ne kartą yra pareiškusi, kad Ukraina taps NATO nare, tačiau pažadai be papildomų žingsnių gali prisidėti prie pilkų ar pusiau pilkų zonų atsiradimo.
Negalime leisti, kad užburtas pilkųjų zonų nestabilumo ratas visam laikui persekiotų Europą. Tikiuosi, kad Vilniuje galėsime suteikti Ukrainai tikrą kelią į NATO.
Būtų sukurtas pavojingas precedentas, jei Vilniaus viršūnių susitikimo rezultatai, neleidžiant Ukrainai stoti į NATO, būtų raudoni kaip Rusijos pergalė. Dėl saugumo garantijų Ukrainai, tai jos yra sveikintinos tik kaip laikinas žingsnis, tačiau tai neturėtų būti laikoma kaip NATO pakaitalas“, – kalbėjo I. Šimonytė.
Penktadienį Vilniuje, Seimo rūmuose, prasidėjusiame NATO valstybių narių parlamentų pirmininkų aukšto lygio susitikime dalyvauja 25 parlamentų pirmininkai, 31 valstybės delegacijos.
Tarp jų – Ukrainos Aukščiausiosios Rados Pirmininkas, Švedijos Karalystės parlamento pirmininko pirmasis pavaduotojas, NATO Parlamentinės Asamblėjos prezidentas, NATO generalinio sekretoriaus padėjėjas viešosios diplomatijos klausimais.
NATO valstybių parlamentų vadovų susitikimas surengtas prieš liepos 11–12 dienomis Vilniuje vyksiantį Aljanso viršūnių susitikimą.
